Naujienos
Jau senokai pastebėta, kad labiausiai su policija visame pasaulyje muštis, kitus žmones ir jų turtą žaloti, viską aplink siaubti – savo protestų metu – linkę pacifistai, anarchistai, antiglobalistai, kuriems teoriškai nepriimtinas smurtas ir jėgos metodai. Vieną kitą atsitiktinį individą galima ir paaukoti (užmušti) – pasaulinės taikos, tolerancijos bei progreso vardan.
Psichologijoje tokie veiksmai apibūdinami kaip negebėjimas derinti abstraktaus ir konkretaus mąstymo. Antai - taiką ir toleranciją apskritai galima mylėti taip karštai, jog vardan šių tikslų padegtum konkretaus kaimyno trobą bei manytum, kad tai tik „lekiančios skiedros“. Gindamas konkretų tolerancijos vertą objektą – susprogdintum visą pasaulį, nes jis vis tiek yra per prastas, kad egzistuotų.
Procesas, jei seksime įprasta šios ideologijos logika bei retorika, talpina savyje tris individų tipus. Pirmasis kenkėjas yra dešinysis ekstremistas, einantis mušti nepanašių į save. Su juo viskas aišku – teisėsaugos klientas. Čia, beje, niekas nesiginčija ir tai kovotojams už toleranciją yra per daug nuobodi tema. Reikia kažko įmantresnio – labiau rafinuoto baubo. Antroji kenkėjų rūšis, anot Nidos Vasiliauskaitės ir jos bendraminčių - pati blogiausia - yra pakantūs ir taikūs biurgeriai. Tie, kas pamatę skustagalvių eiseną Gedimino prospektu - nebėga su jais muštis. Net skambinimas numeriu 112, kaip reikia suprasti, reikštų mentalinį neįgalumą. Pamatęs tą, kuris rodosi esąs netolerantiškas, turi arba jį užmušti, arba įstoti į „naujosios kairės“ performansų būrelį. Kitos formos reiškia, jog esi utilizuotina atmata – tolerancijos priešas. Ne tik niekšingas, bet dar ir beviltiškai kvailas, nesuvokiantis savo iškrypimo. Jei dar – neduok Dieve – esi baltaodis, vyras, heteroseksualus ir vedęs bei turi vaikų – su tavimi viskas aišku.
Trečioji bjaurybių, trukdančių, o ne padedančių visuotiniam progresui ir laisvei, kategorija yra „davatkos“. Tą patyriau jau iš dešiniojo, konservatyvių pažiūrų apžvalgininko, savo bičiulio Vladimiro Laučiaus straipsnio.
Abortai – ekstremali tema. Galima rimtai susiginčyti net gerų draugų kompanijoje. Savaime tai nėra nuostabu – kad tai kraštutinis sprendimas, dažniausiai pripažįsta net ir energingiausi abortų šalininkai, laikantys šios procedūros legalumą, o gal ir patį vykdymą vienu iš asmens laisvės stulpų. Brutalus nusišnekėjimas, kuriuo užsimezgusi gyvybė prilyginama piktybiniam augliui, irgi egzistuoja, tačiau viešojoje erdvėje yra ne dažnesnis, nei Lietuvos skustagalvių išsišokimai.
Kur kas dažniau skambantys lozungai apie teisę į profesinę karjerą, per menkas socialines pašalpas, moters kūno vientisumą (ta pati tezė apie auglį, tik politiškai korektiška) ir be aborto neišvengiamai sekąs moters pavergimas – štai pagrindiniai argumentai, kurie skelbiami įtvirtinant pačią procedūrą, kaip vieną iš esminių progreso, demokratijos, laisvės simbolių. 2 psl. >
aurelija 2010-01-04 13:12
perskaiciau straipsni, aciu.jusu poziuris pilnai itikino ir as pasidariau aborta. Taigi esu...
AS 2009-06-21 22:11
Neislaike ir mano nervai, per kaikurios gydyt patiriau trauma visam gyvenimui tai MORKUNAITE...
jurte 2009-06-21 22:04
Palaukit o kam tada gytyt jei vienu metu prieme gimdima , ok kitu metu patiulo ikalbineja abortui...
NAUJA BANGA 2008-09-15 15:47
mediafire.com/?dmmgm2tfxy5Vaikų įsčiose žudymas seniai privalėjo būti uždraustas, BET...