Naujienos
Sėdėjau dvidešimt ketvirtajame Park inn viešbučio aukšte ir spoksojau į apačioje esančią Alexanderplatz. Alfredas Döblinas matė šią aikštę beveik prieš šimtą metų. Parašė romaną ir įamžino ją. Ir Hitleris matė, ir Goebbelsas. Ir man patinka Berlynas. Lankausi čia jau kelintą sykį, ir kuo toliau, tuo labiau jis man patinka.
Netgi ant viešbučio rašomojo stalo paliktas plonytis bloknotėlis, į kurį rašau, man patinka: Berlin-Alexanderplatz Park-inn, beveik poezija, man patinka viešbučių poezija, laikinumas, persmelkiantis visus daiktus, trigubai brangesnis mineralinis vanduo iš minibaro (juk laikinumas griauna visus kvailus prietarus apie galimybę ką nors sutaupyti šiame pasaulyje), televizorius, kalbantis tik vokiškai (pataisa - yra pora angliškų kanalų ir vienas lenkiškas), stambi juodaodė kambarinė, atsiprašinėjanti, kad nesuspėjo sutvarkyti kambario, kol mėgavausi prašmatniais pusryčiais – rūkyta lašiša, penkiasdešimt rūšių jogurtų, ne itin aukštos kokybės ožkos sūris ir remontuojamos aikštės vaizdas pro langą.
Sėdėjau prie rašomojo stalo, žiūrėjau į TV bokštą, esanti visai šalia, jis panašus į pimpalą, prarijusį futbolo kamuolį, jeigu būčiau Mažasis Princas, sakyčiau – smauglys, prarijęs golfo kamuoliuką. Ten, tame bokšte, pimpale, smauglyje kažkas nuolat žybčioja, tarsi tupėtų grupė japonų turistų su fotoaparatais ir be perstogės fotografuotų Alexanderplatz, iš viršaus, iš tokios vietos, iš kur nematė nei Döblinas, nei Hitleris, nei Goebbelsas, tik aš ir pimpalas, prarijęs golfo kamuolį. Poezija, ji būtina žmogaus gyvenime, tegul tik kaip ryto rasa, bet vis dėlto, nes ji nesusijusi su pažanga, nuolatiniu progreso siekimu, ji kaip protėvių kaulai, kaip kalbos iškasenos, kuo senesnė, tuo įdomesnė, nes joje nėra progreso isterijos; skrisdamas virš Lenkijos, 11 000 km aukštyje supratau, kad mums jau užtektų progreso, šios planetos gyventojams nebereikia jokio progreso, jeigu jie sugebėtų tuo, kas pasiekta, pasidalinti su visais. Naikiname planetą dėl pažangos, tačiau tos pažangos vaisiais visą laiką naudojasi tik saujelė sukčių, ko vertas šis sumautas progresas be gailestingumo, be užuojautos, kurių nemoko nė vienas verslo vadovėlis. Šūdo vertas progresas. Iliuzija, masalas, pigius triukas. Jeigu žmogus nesugebės tapti gailestingesnis už patį viešpatį Dievą, jo laukia nulis. Tai yra, nebus jokios ateities. Gailestingesnis už patį Sutvėrėją, mūsų teisėją, kuris žiūri į Alexanderplatz taip, kaip niekad nežiūrėjo nei Döblinas, nei Hitleris, nei japonai su fotokameromis, - tas blykčiojimas iš TV bokšto skirtas lėktuvams gąsdinti, dievaži, neleis man naktį užmigti, štai tada ir bus man padangių Venecija, bus man 24 aukštas ir Parkinn, ir viešbučių poezija, ir gailestingumas... na, kas nors, manau, vis dėlto bus...
Kai baigiau tokias socialiai teisingas mintis dėstyti firminiame viešbučio popieriuje, įsijungiau televizorių. Eurosportas rodė snukerio pasaulio čempionatą. Tačiau netrukus iš kažkur pasigirdo nemalonus garsas. Ėmiau žvalgytis po kambarį – lyg ir viskas tvarkoje, niekas neblykčioja, niekas nesvyla, bet garsas nesiliauja. Spjoviau į cypimą ir žiūrėjau snukerį. Dieviškas žaidimas, bet koks cypimas lyginant su juo yra apgailėtinas. Bet garsas nesiliovė, retkarčiais atrodydavo, kad net paūmėja. Ėmiau varstyti visas duris, kokias tik radau kambaryje – spintų, tualeto, dušo, - visur stiklas, stiklas, stiklas, - minibaro, netgi pamėginau surinkti miniatiūrinio seifo kodą – niekas nepadeda. XXI amžiuje cypti gali bet kas – atidžiai išstudijavau priešgaisrinį čiaupą, stirksantį palubėje, pasipuošusį užrašu, draudžiančiu jį čiupinėti, pajudinau savo kojos didįjį pirštą. Pasirodė, garsas lyg ir sumažėjo. Gal tai Stasi (Štazi) darbas? Viešbutis tarybiniais laikais buvo prikaišiotas „blakių“, štai dabar jos ir cypia. Kelia galvas kaip ir seni komunistai Lietuvoje – rašo atsiminimus, reikalauja reabilitacijos ir dar kad subinę jiems pabučiuotume, esą, Lietuvą jie mums išsaugojo. Neišdegs. 2 psl. >
:) 2008-06-05 07:21
aha, as irgi vis uzbegu pasiziuret ar ko nebrukstelejo, bet zmogus gi, kaip zmogus- jam gal irgi...
kur tu 2008-06-04 16:54
Parulski, kuku?
bono 2008-06-01 12:14
O daugiau jau nieko nebebus?
amigo 2008-05-24 22:44
geras textas, tikrai geras, skaitosi, nors apie nieka. Tikras talentas sugeba idomiai rasyti...