Naujienos
15-tasis „Jaunos muzikos“ festivalis paliko keistą įspūdį. Garsių vardų ir įdomių garsų lyg ir netrūko, tačiau didžioji dalis festivalio koncertų kvapo neužgniaužė ir euforijos nesukėlė. O šito visgi norėtųsi – kitaip festivalis tampa tik maloniu, bet įprastu ir ne itin stebinančiu pavasario atributu.
Kalbant bendrai, festivalio aukščiausiais taškais tapo pirmasis ir paskutinis koncertai. Jie pritraukė ir daugiausiai klausytojų (kurių šiais metais, atrodo, buvo kiek mažiau, nei pernai). Trys kiti, vykę tarp jų, įsiminė ne taip ryškiai ir nepateikė ypatingų staigmenų (nors ir jų metu pasitaikė įdomesnių akimirkų). Užtat kilo keletas klausimų apie festivalio pasirinktą kursą.
Laptopų kvartetas – sėkminga idėja su pratęsimu
„Laptopų“ (nešiojamų kompiuterių) kvartetą „20/21“ kompozitorius ir menininkas Artūras Bumšteinas, šiuo metu gyvenantis Varšuvoje, subūrė 2005-ųjų rudenį. Galima sakyti, kad šis kolektyvas buvo kuriamas orientuojantis būtent į pasirodymą „Jaunoje muzikoje“. 2006 m. festivalyje neįprastas kvartetas ir pristatė klausytojams savo išties įdomią estetiką, paremtą grafinių partitūrų ir nemuzikinės kilmės vizualiosios medžiagos interpretavimu pasitelkiant elektroninį garsą.
Tąkart tapo aišku, kad laptopų kvartetas turi pakankamai stiprią savitą koncepciją ir gerą krypties jausmą, tačiau sunku buvo prognozuoti tolesnį projekto likimą. A. Bumšteinas jau ne kartą inicijavo įvairius kolektyvinius elektroninės muzikos ir garso meno projektus, bet ne visi jie buvo tęstiniai. Tačiau dabar jau galima neabejoti, kad laptopų kvartetas yra sėkminga idėja, turinti daug žadantį pratęsimą. Per porą metų „20/21“ jau spėjo pagroti keliuose užsienio renginiuose, ateinantį rudenį planuoja pasirodyti svarbiame JAV festivalyje „Sonic Cirquits“, o šių metų „Jaunoje muzikoje“ pademonstravo vietinei publikai, kad per tą laiką dar labiau išgrynino savo skambesį.
Festivalį atidaręs laptopų kvarteto pasirodymas buvo keliskart įspūdingesnis, nei matytas prieš du metus. Pastarojo koncepciją „koncertas kaip paroda“ (interpretuojamas grafines partitūras buvo galima stebėti ekrane kaip grafikos kūrinius) pakeitė „kinas kaip koncertas“. Parinkę aštuonis pakankamai abstrakčius trumpametražius filmus (tarp jų ir kino avangardo klasiką, ir naują medžiagą), keturi „20/21“ nariai sukūrė jiems naujus garso takelius. Vienų filmų vaizdą tas garsas sinchroniškai atitiko, kitų – simboliškai pratęsė; abiem atvejais rezultatas buvo daugiau nei įtikinamas ir tapo kažkuo daugiau nei paprastu nebylaus kino įgarsinimu.
Eilinė garso mokslo dozė
Kiekvienais metais „Jaunoje muzikoje“ netrūksta aukščiausio lygio atlikėjų ir kolektyvų, kurių pasirodymai visgi įdomūs labiau kaip techniniai (ar net moksliniai) eksperimentai, o ne dėl savo estetinio poveikio klausytojui. Tai ypač akivaizdu tais atvejais, kai kolektyvo pavadinime figūruoja kažką panašaus į žodžius „tyrinėjimų centras“ ar „laboratorija“. Panašu, kad ši festivalio programos dalis atspindi jo kuratoriaus – kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio, kurio muzikai taip pat būdingas šioks toks „moksliškumas“ – skonį. 2 psl. >
[] 2008-09-04 07:32
tai nera drasus izvalgus straipsnis apie festivali. manau tai tik rasancio suderintas nuomoniu...
][ 2008-05-08 22:22
viskas lyg ir tiesa...
BD 2008-05-08 10:45
viskas gana teisingai apzvelgta. nesutikciau su keith rowe ivertinimu. visu pirma koncertas...
dada 2008-05-06 18:18
o kur cia pastebejimai?