Naujienos
Foto: argix
Nors Lietuvos gyventojų atlyginimai nuo Vakarų europiečių algų skiriasi net kelis kartus, „Vakarų ekspreso“ atliktas eksperimentas parodė, kad už maistą mokame beveik tiek pat, o kartais net daugiau nei turtingųjų šalių gyventojai.
Ekonomistai sako, kad tokia nenormali situacija susiklostė dėl to, kad Lietuva dėl įvairių objektyvių ir neobjektyvių priežasčių po nepriklausomybės atgavimo pasirinko tokį raidos kelią, kad įvairiuose šalies ūkio sektoriuose susiformavo po keletą stambių žaidėjų, diktuojančių sąlygas rinkai.
Lietuvos gamybininkai dėl aukštų kainų kaltina šalies mokestinę sistemą, prekybos centrus, anot jų, taikančius itin didelius antkainius. Prekybininkai savo ruožtu dėl nuolat kylančių kainų kaltina gamybininkus.
Rezultatai
„Vakarų ekspresas“ atliko mini eksperimentą. Atsitiktinėse Čekijos, Nyderlandų, Belgijos ir Vokietijos maisto prekių parduotuvėse užfiksavome pigiausio sūrio, pieno, atšaldytų vištienos šlaunelių, saliami dešros, duonos ir kiaušinių kainas. Vėliau jas palyginome su produktų kainomis vienoje iš Lietuvos prekybos centrų parduotuvių.
Rezultatas - už sūrį Klaipėdoje tektų mokėti brangiau nei Amsterdame, už pieną lietuviams tenka atseikėti tiek pat, kiek vokiečiams ir čekams, už vištienos šlauneles brangiau nei tautiečiai moka tik belgai, pigesnę saliami dešrą nei lietuviai valgo olandai ir vokiečiai. Kiaušiniai šalia Prahos senamiesčio įsikūrusiame prekybos centre yra maždaug pusę lito pigesni nei Klaipėdoje.
Apsiperka Vokietijoje
Anksčiau galimybe gauti deficitinių prekių vilioję Vakarai pastaruoju metu tampa nuolat ten darbo reikalais keliaujančių lietuvaičių apsipirkimo vieta vien dėl mažesnių kainų.
Jau 15 metų į Vokietiją nuolat važinėjantis klaipėdietis Arvydas sako, kad šioje šalyje, ypač išpardavimų metu, įvairių prekių galima įsigyti kur kas pigiau nei Lietuvoje.
„Žymiai pigiau galima įsigyti buitinės chemijos - skalbimo miltelių, įvairių šveitiklių, skysto muilo, šampūno. Beje, ir šių prekių kokybė ten kur kas geresnė nei Lietuvoje“, - pasakojo Arvydas.
Kartu su juo į Vokietiją vykstantys pažįstami perka ne tik maisto, bet ir statybines prekes. Pastarųjų išpardavimų metu galima įsigyti net 50-60 proc. pigiau. Pastaruoju metu lietuviai iš Vokietijos veždavosi cementą, gipskartonį.
Kodėl tokia neteisybė?
Banko „DnB NORD“ prezidento patarėjas Vadimas Titarenka sako, kad kainų skirtumams daug įtakos daro mokesčių sistemos, tačiau bene esminis faktorius yra konkurencijos lygis.
„Atskiri žaidėjai atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose turi didžiulę galią. Mūsų šalyje faktiškai yra susiformavusi oligopolija (rinkos santykių atvejis, kai pardavėjų ar paslaugų siūlytojų skaičius nėra pakankamas teisingai konkurencijai. - Aut. past.). Mažmeninėje prekyboje yra keli dideli žaidėjai, statybinių medžiagų prekybos rinkoje - taip pat. Tas pats yra pieno, alaus gamyboje“, - sako ekspertas. 2 psl. >
wwww 2008-05-23 00:44
visi iki vieno magnatai prikabino makaronu ....., ... o kad kainos vakaru europoj vienodos tai...
dole 2008-05-07 10:59
ziauru, reiketu ivesti kainu kontrole!!!!!!
XXX 2008-05-07 09:51
vieni kitus kaltina del kainu, bet reiktu maximai sparnelius ir kitiems centrams apkarpyti, o ne...
aiwo 2008-05-06 11:51
Man is viso butu idomu suzinoti: o kokia yra seimunu (dabartiniu ir busimu) strategija pagerinti...