Žvalgybų tematika yra labai įdomi, bet ją sunku atskleisti, nes jeigu apie kokios nors žvalgybos darbą galima parašyti išsamų straipsnį, vadinasi, ji blogai dirba, nesugeba veikti slaptai. Kita vertus, net ir galingiausių specialiųjų tarnybų darbe pasitaiko klaidų (pavyzdžiui, rusų agentai Katare nužudė Z. Jandarbijevą, bet vadai nesugebėjo jų tinkamai apsaugoti), iš kurių galima daryti tam tikras išvadas apie šių struktūrų veiklos efektyvumą ir jas kamuojančias problemas. Be to, galima tiesiog kalbėti apie žvalgybų interesus įvairiose srityse. Tačiau bet kuriuo atveju riba tarp tiesos ir gandų (sąmokslo teorijos) bus sunkiai nusakoma.
Galingiausiųjų penketukas
Prieš detaliau aptariant sritis, kurios labiausiai domina skirtingas pasaulio žvalgybas, būtina trumpai pristatyti pagrindinius žaidėjus šioje arenoje. Žinoma, kiekvienas vertinimas šiuo atveju yra subjektyvus ir galima surasti daugybę argumentų tiek už, tiek prieš jį. Tačiau tam tikras galingiausių pasaulio žvalgybų hierarchijos sudarymas vis dėlto yra įmanomas.
Taigi numeris pirmas yra Amerikos centrinė žvalgybos valdyba, arba tiesiog CŽV. Paaiškinti tai paprasta: Amerika šiandien vis dar tebėra galingiausia (nors ir greitai silpnėjanti) pasaulio valstybė, ir jos specialiosios tarnybos taip pat yra galingiausios. Išskirtinį vaidmenį šiuo atveju vaidina pinigai, kurie leidžia gerinti techninį žvalgybos aprūpinimą ir plėsti agentūrinį tinklą, taigi ir surinkti daugiau bei kokybiškesnės informacijos. O informacija yra svarbiausias kiekvienos žvalgybos tikslas. CŽV buvo įkurta 1947 metais. Trys pagrindinės jos funkcijos yra šios: (a) informacijos apie užsienio valstybes ir jų piliečius rinkimas, analizė ir teikimas „sprendimų priėmėjams“, (b) propaganda ir viešieji ryšiai, (c) slaptos operacijos, susijusios su prezidento saugumu. Pažymėtina, kad paskutinis punktas leidžia užsiimti praktiškai viskuo, ir šaltojo karo metais CŽV veiklos spektras ir veiksmų laisvė buvo labai platūs, nes to, Amerikos valdžios nuomone, reikėjo dėl aukšto SSRS ir jos KGB žvalgybos grėsmės lygio. Šiandien Amerikos žvalgybos struktūrų kompetencija ir įgaliojimai yra ženkliai išplėsti dėl kovos su terorizmu (ir tai nėra vien JAV praktika).
Antrą ir trečią vietas dalijasi britų MI5 ir MI6 (kontržvalgyba ir užsienio žvalgyba) bei garsusis žydų „Mossad“. Didžiosios Britanijos (DB) žvalgyba buvo įkurta prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą (1909) kaip karinė žvalgyba (Military Intelligence), iš pradžių – kaip Vokietijos vyriausybės sekimo instrumentas. Tačiau ilgainiui jos veikla tapo globali ir nėra nė vieno konflikto, kuriame nebūtų MI pėdsakų. Tačiau panašiai kaip KGB britų žvalgyba daug dėmesio skiria ir veiklai šalies viduje. Šiandien MI prioritetas – atskleisti terorizmo grėsmę ankstyvojoje stadijoje. Taip pat MI nusprendė padidinti darbuotojų (specialistų) skaičių ir pakeitė jų atrankos metodiką: anksčiau ji buvo paremta vos ne šeiminiu principu, kuris turėjo garantuoti lojalumą, o dabar ji tapo liberalesnė (žiniasklaidos duomenimis, britų žvalgyboje šiandien dirba apie 20 tūkstančių oficialių darbuotojų, jos kasmetis biudžetas yra daugiau nei vienas milijardas svarų, o pagrindinės veiklos sritys – kova su terorizmu, kontržvalgyba, kova su rimtais nusikaltimais ir vyriausybės institucijų apsauga). Papildomo svorio britų žvalgybai suteikia glaudūs ryšiai su CŽV, ypač šaltojo karo metais (tai yra suprantama dėl sąjunginių JAV ir DB santykių). Visame pasaulyje žinomas MI simbolis agentas 007 Jamesas Bondas, kuris yra neatsiejama britų žvalgybos įvaizdžio dalis. 2 psl. >
Naujienos


















Mauras 2008-05-06 11:44
nieko gero - "respublikos" ar "lietryčio" lygio straipsnelis, užtenka įsiskaityti:"Du...
sdv 2008-05-06 11:30
Geras staipsnis, tikrai nevyniojant i vata konkreciai viskas pasakoma. ne taip kai alfa.lt, tenai...
V.jod 2008-05-06 11:08
Daznai slaptos tarnybos, o ne politiniai veiksmai nuliame padeti valstybeje ar jos...