Naujienos
„Seniai seniai, prieš kokį pusmetį, šalia žalios kaip agurkų sriuba kūdros pasaulį išvydo mažų ir minkštų vatos kamuoliukų vada...“ - tokiais žodžiais prasideda netrukus knygynus pasieksianti Jurgos Šeduikytės pasaka apie Slieką ir jo draugą Pašiauštą.
Dvejus metus dideliems ir mažiems vaikams kurtas kūrinys, anot Jurgos, atskleis dar nepažintą, ironišką ir žaismingą jos pusę. Nors spaudos puslapiai mirga nuo žinučių apie Jurgos nėštumą, ji įsitikinusi, kad kuriantis žmogus turi teisę nekalbėti apie asmeninį gyvenimą.
- Kas tave įkvėpė parašyti pasaką?
- Tie patys dalykai, kurie įkvėpė ir muziką kurti. Kai gyvenime būna sunkūs laikotarpiai, stengiuosi susikurti kitokį, šviesų pasaulį. Tai padarau kurdama. Pirmasis pasakos sakinys gimė man būnant Alpių kalnuose. Kaip dabar pamenu, sėdžiu ant akmens, žiūriu į upę ir galvoju: “Kaip būtų smagu parašyti rimtą romaną...”
Tačiau pradėjusi rašyti supratau, kad galvoje sukasi pasaka apie Žaltį, vardu Sliekas, ir katiną Pašiauštą. Pasakos žanras man labai priimtinas. Aš iki šiol skaitau pasakas.
- Ar pasaka turi filosofinį atspalvį?
- Sunku pasakyti. Tiesiog tai yra dar viena kūrybos forma ir proga atsiskleisti tokiai, kokios manęs dar nepažįsta. Gyvenime nesu tokia rimta kaip scenoje.
- Nori pasakyti, kad lyriškos, romantiškos ir melancholiškos merginos įvaizdis scenoje skiriasi nuo to, kokia esi gyvenime?
- Radikaliai. Man netrūksta nei žaismingumo, nei ironijos, nei sarkazmo. Apskritai vienplanių žmonių nebūna.
- Kodėl nusprendei publikuoti pasaką?
- Esu įsitikinusi, kad kiekvienas kūrinys yra beprasmis, jei jį slepi nuo kitų. Mano knyga bus apčiuopiama dovana žmonėms.
- Ar nebijai kritikos?
- Visiškai. Dėl muzikos labiau jaudinuosi. Aš nepretenduoju į rašytojos vietą. Man tiesiog buvo labai smagu ją rašyti. Manau, kad geros emocijos negali pagimdyti blogų dalykų. O publikos nuomonė, kad ir kokia ji būtų, man įdomi. Konstruktyvi kritika skatina tobulėti. Bet meluočiau, jei sakyčiau, kad nesu jai jautri.
- Jei rašytojai profesionalai pasakys, kad lendi į jų daržą?
- Nežinau, kaip kiti... Teko kalbėtis su Vytautu V. Landsbergiu, jis sakė, kad nepyksta. (Juokiasi.)
- Pati iliustravai knygą. Koks tavo santykis su daile?
- Kadaise bandžiau lankyti dailės mokyklą, bet skaudžiai nudegiau. Pamenu, buvo užduotis namuose nupiešti obuolį. Pamaniau, kad obuolys neįdomu, todėl nupiešiau karvės kaukolę. (Šypsosi.) Iš mokytojo gavau velnių, kad blogas štrichas. Buvo labai liūdna, nes vertino ne pastangas, o piešimo techniką. Daugiau nebelankiau.
- Ką manai apie šių dienų tendenciją, kai žinomi pramogų pasaulio žmonės pradėjo publikuoti savo knygas?
- Manau, kad vieni tai daro dėl savireklamos, o kiti tiesiog kuria. Pavyzdžiui, aš net nežinau, kas šiandien vyksta knygų leidybos rinkoje. Man tiesiog taip išėjo. (Šypsosi.) 2 psl. >
Justui 2008-05-08 18:30
Kas sakė, kad valdovų rūmai geriau?
Justas 2008-05-08 13:34
Joo, teisingai. Geriau valdovų rūmai, negu visam pasauly pripažintas Guggenheimo-Ermitažo...
comrade 2008-05-08 12:56
saugokites! grafomanija uzkreciama!
to:augis 2008-05-08 11:36
o gal tu nesuvoki ka kalbi ? oi kaip blogai kad pastatys gugenhaima- nu tiesiog mirtis lietuviams.