Vargingai gyvenančioms ar socialinės rizikos šeimoms sumanę padėti klaipėdiečiai dažnai patenka į nemalonias situacijas ir liaujasi darę gerus darbus. Nuo altruizmo juos atbaido tie patys, kuriems pagalba yra siūloma.
Sulaukusios paramos, kai kurios šeimos iš jais besirūpinančių reikalauja vis naujų gerumo injekcijų. Su panašiomis situacijomis susiduria ir globos namai. Jų auklėtiniai iš administracijos reikalauja pinigų, surinktų per paramos labdaros akcijas, arba naujų firminių drabužių bei avalynės. To negavę skundžiasi Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybai (VTAT).
Šios vadovė Gražina Aurylienė sako, jog daugumai tarnybos apskaitoje esančių socialinės rizikos šeimų (jų šiuo metu yra apie 400) gyventi iš kitų gerumo - įprastas ir normalus reiškinys.
Gyvenimo be atsakomybės, tik iš paramų bei pašalpų, atsisako nedaug tarnybos apskaitoje esančių uostamiesčio gyventojų. Kasmet iš „juodojo sąrašo“ VTAT išbraukia tik apie 10 šeimų.
Politikus išgąsdino
Vieni uostamiesčio politikai, sumanę įstatyti naują langą galo su galu nesuduriančiai šeimai, pateko į beveik anekdotišką situaciją. Šeima geradarių paprašė dar vieno lango, o po jo pareikalavo dar ir durų. Politikų gerumas greitai išblėso.
Klaipėdos VTAT prieš kurį laiką gavo drabužių siuntą iš Švedijos. Tarnybos darbuotojos sužinojo, kad šeimos, kurios ateina šių drabužių, jais pradėjo prekiauti.
„Pastebėjome, jog dėžėmis iš tarnybos nešasi. Pasakiau, kad žinome, ką su jais daro, atšovė - „o ką gaila?“ Negaila, tačiau drabužiai buvo skirti visoms apskaitoje esančioms šeimoms, o ne kelioms“, - pasakojo G. Aurylienė.
Į tarnybą atėjo vienų uostamiesčio vaikų globos namų auklėtiniai ir skundėsi, jog auklėtojai jiems neduoda naujų drabužių ir batų. Apsilankius globos įstaigoje iš maišo išlindo yla. Įstaigos sandėliai lūžo nuo dėžių su nauja apranga ir avalyne, tačiau vaikai norėjo, kad visa tai, ko jie prašo, būtų nupirkta iš „Aprangos“, „Adidas“ arba „Nike“ firminių parduotuvių.
VTAT viršininkei teko girdėti, jog vyresni vaikai reikalauja pinigų surinktų per „Nomedos“ akciją ir piktinasi sužinoję, jog surinktos lėšos yra tikslinės - skirtos įvairiai įrangai, baldams, buities daiktams.
Negirdė viso kaimo
Panašių pavyzdžių gali papasakoti beveik visos labdara užsiimančios organizacijos. Vienos iš jų - Baltijos šalių „Lions“ klubų organizacijos prezidentė Aida Pečeliūnienė tokią situaciją patyrė visai neseniai.
Nusprendus surengti aukcioną, kurio metu rinktų lėšas onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, organizacija išsirinko vieną šeimą iš Šilutės rajono. Po keleto apsilankymų pastebėta, jog sergančio berniuko tėvai girtauja, o mamai pareikalavus grynųjų pinigų, „Lions“ klubui kilo abejonių, ar už atiduotus tūkstančius nebus vaišinamas visas kaimas.
Pokalbininkės teigimu, teikiant labdarą neužtenka vien tik surinkti lėšas, būtina dar ir kontroliuoti, kad gavėjas jas tinkamai ir tikslingai panaudotų. Jei darai gerą darbą, tai daryk iki galo, tikina A. Pečeliūnienė. Už suaukotas lėšas klubas pats nupirko vaikui kambario baldus, kompiuterį, kelialapį į sanatoriją ir pervedė dalį pinigų jo seseriai, kuri turėtų pasirūpinti apmokėjimu už berniukui taikomą chemoterapiją. 2 psl. >
Naujienos






















Įprotis gyventi iš pašalpų perduodamas iš kartos į kartą. Jis taip įsišaknijęs, jog nei gąsdinimais, nei pamokymais neįmanoma išrauti 2008-05-29 11:03
"Įprotis gyventi iš pašalpų perduodamas iš kartos į kartą. Jis taip įsišaknijęs, jog...