Naujienos
Grįžęs iš Vilniaus „Žalgirio“ stadiono, nedelsdamas įsijungiau televizorių. Priežastis tam buvo aiški – tiesiog norėjosi įsitikinti, kad futbolas dar gali būti žaidžiamas su aistra, ugnele bei nenumaldomu siekiu nugalėti. Be to, norėjosi išvysti, kad žaisti galima su mintimi, remiantis komandiniu tarpusavio supratimu, o ne tiesiog spiriant ir bėgant. Norėjosi įsitikinti ir tuo, kad šis sportas įdomus ne tik penkiasdešimčiai šiltą vasaros popietę turiningesnės veiklos nerandančių žmonių.
Mūšis tarp lenkų bei vokiečių pateisino visus lūkesčius. Prisipažinsiu, šiame čempionate palaikau lenkus, tačiau turiu nusilenkti galingai vokiečių futbolo mašinai, kuriai Leo Beenhakkerio auklėtiniai tikrai neprilygo. Tai buvo jau 15 abiejų ekipų tarpusavio susitikimas ir lenkai ir toliau lieka tuščiomis kišenėmis – pergalių, žaidžiant su vokiečiais, jiems iškovoti dar nepavyko.
Tuo tarpu vokiečiai nutraukė savo nesėkmių finaliniuose Europos čempionatų etapuose seriją. Priminsime, kad paskutinę pergalę Senojo žemyno pirmenybių finaliniame etape jie buvo iškovoję dar 1996 metais, kai finale palaužė čekus. Nuo to laiko vokiečių sąskaitoje buvo vos kelios lygiosios ir pralaimėjimai, neleidę per pastaruosius porą čempionatų šiai futbolo valstybei netgi peržengti grupės turnyro barjero.
Parodyk, kaip žaidi, ir aš pasakysiu, kas tu esi...
Taip teigė publicistas Eduardo Galeano. Ką, remdamiesi šio publicisto įžvalga, galime pasakyti apie Vokietijos ir Lenkijos rungtynes?
Vokiečiai yra tikra komanda, kurios žaidėjai vardan bendro tikslo, bendros idėjos, galų gale vardan visų tėvynainių yra pasiryžę atsisakyti savo asmeninių ambicijų bei užgaidų ir aukotis bendram labui. Vien ką pasako Miroslavo Kloses elgesys. Jis be jokios abejonės, atsidūręs vienas prieš vartus, galėjo smūgiuoti pats ir niekas dėl to nebūtų galėjęs reikšti jokių pretenzijų. Tačiau M. Klose visada ieškojo geresnėje padėtyje atsidūrusio komandos draugo. Aukojosi šis puolėjas ir žaisdamas Miuncheno „Bayern“ gretose, kur sutiko pasistūmėti į italo Luka Tonio šešėlį, tačiau ir toliau dirbo komandai, o ne savo statistikai.
Kalbant apie lenkus, verta pažymėti, kad prieš čempionatą buvo itin nerimaujama, ar atsiras žmogus, galintis tinkamai pakeisti Jakubą „Kubą“ Blaszczykowskį. Po šių rungtynių galima teigti, kad Woijcechas Lobodzinskis tikrai nenuvylė, tačiau Kubai ir neprilygo. Ne itin gerai sužaidė ir vidurio saugai, turėję kamuoliais maitinti rezultatyviausią lenkų žaidėją Ebį Smolareką. Mariuszas Lewandowskis bei Dariuszas Dudka yra labiau griovėjai, o ne kūrėjai, tuo tarpu veteranui Maciejui Zurawskiui šios rungtynės tikrai nesusiklostė taip, kaip jis pats tikėjosi.
Vis dėlto lenkų po šių rungtynių nurašyti tikrai negalima. Jie tikrai nebuvo skriaudžiami berniukai, o pralaimėjo vieniems iš čempionato favoritų. Antrose rungtynėse lenkams tiesiog būtina įveikti šeimininkus austrus, o po to viskas turėtų spręstis rungtynėse su kroatais. 2 psl. >
????? 2008-06-19 16:41
Prie ko ten galas apie LT futbola? Juk siuo metu vyksta euro cempas ir straipsnis turejo buti...
Duseika 2008-06-09 13:48
ĮVYKO, KAS TURĖJO ĮVYKTI
Vytas 2008-06-09 12:11
Puikus komentaras. Tik klaidelė dėl Podolskio. Jis gimė lenkų futbolininko šeimoje, bet iš...
Sveikinimai 2008-06-09 09:01
Donatai - super. Pagaliau pripazinai kas karaliauja Europos futbole :) O ir ta paskutine...