Norint būti konkurencingai, Lietuvai nedelsiant reikia imtis reformuoti problemiškiausias sritis: darbo santykių reglamentavimą, mokesčių politiką ir viešojo administravimo sistemą.
Tai trečiadienį Vilniuje, viešbutyje „Reval Hotel Lietuva“, vykusioje tarptautinėje konferencijoje diagnozavo susirinkę ekspertai.
Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?
Konferencijoje apžvelgti Lisabonos strategijos vaisiai, Lietuvos indeksų realybė, kitų šalių konkurencingumo centrai bei kiti aktualūs klausimai. Pranešimus skaitė Lietuvos ir užsienio ekonomistai, kitų sričių ekspertai.
Pasak pranešimą skaičiusio John Andrew („Economist Inteligence Unit“ Europos skyriaus redaktoriaus pavaduotojas), Lietuva yra „vidutiniokė“ pasaulio mastu.
„Lietuvos ekonominė situacija ne blogiausia, bet pagal savo ekonominius rodiklius nėra aukštame lygyje. Bendrame ekonominiame rodiklių vertinime, Lietuva pasaulyje užima 36 vietą, tuo tarpu Estija – 23-ąją“, – akcentavo J. Andrew.
Kad Lietuvos ekonomika galėtų augti sparčiau tikino ir Pasaulio konkurencingumo centro IMD direktoriaus pavaduotoja Suzanne Rosselet.
„Lietuva neblogai atrodo pasaulio ekonominėje arenoje, tačiau pagrindiniai stabdžiai spartesniam vystymuisi yra aukštas korupcijos lygis, biurokratija ir valdžios institucijų neveiksnumas“, – pastebėjo S. Rosselet.
Lietuvos sėkmės programavimas
Lietuva turėtų išnaudoti savo geografinės vietos privalumus. Reikėtų labiau vystyti logistiką, orientuotis į tranzito šalies iš Vakarų į Rytus pozicijas. Tuo ypač turi pasinaudoti miestai prie pagrindinių transporto arterijų, tokie kaip Kaunas (sausumos keliai) ir Klaipėda (jūros uostas).
„Pagal užsienio investicijas Lietuva užima 45 vietą iš 122 pasaulio šalių, o pagal BVP 1 gyv. per metus mūsų šalis yra 43 vietoje“, – sakė Žilvinas Šilėnas (Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas).
Lietuva negali pasigirti naudingais gamtos ištekliais, tačiau galime naudotis svarbiausiu ir perspektyvausiu ištekliu – žmogaus protu. Pagrindiniai saugikliai, užtikrinsiantys šalies sėkmę yra investicijos į švietimą, ypač aukštąjį mokslą, investicijų pritraukimas, korupcijos mažinimas, ekonominės laisvės didinimas. Tuo tarpu šiandien net kas trečias dirbantis lietuvis nežino kas yra inovacija...
Konferencijos dalyviai padarė išvadas, kad labiausiai verslui kenkia valdžios kaita, bendros verslo strategijos nebuvimas, dideli mokesčiai bei per didelis biurokratinis aparatas.
Laura Guobužaitė (Lietuvos ekonominės plėtros agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja) pristatė Čekijos ir Airijos konkurencingumo centrus, kaip pavyzdį Lietuvai. Pagal konkurencingumo indeksą Lietuva užima 38 vietą pasaulyje, o pagal globalizacijos lygį (ekonominį atvirumą) – 28-ąją.
„Lietuva stagnuoja, o tai gali tapti rimtu išbandymu tolesniam šalies ekonominiam augimui, tačiau fiskaliniai ir ekonominiai rodikliai palyginti geri tarp ES šalių“, – pastebėjo Ramūnas Vilpišauskas (LR prezidento patarėjas). 2 psl. >
Naujienos


















darenas 2008-10-25 01:51
sudas ne salis