Praeitą savaitę konservatoriai, liberalsąjūdiečiai, liberalcentristai, soclibai, socdemai, valstiečiai liaudininkai ir darbiečiai (toliau - TSLSLiCSSLSDVLDP) priėmė Seime naują Aukštojo mokslo įstatymą. Valdas Adamkus neabejotinai pasirašys šį projektą, kadangi jis pats ir yra vienas iš pagrindinių mokamo mokslo gerai besimokantiems studentams įvedimo iniciatorių. Pagrindinis šio straipsnio tikslas: punktais įvardinti šio įstatymo trūkumus. Į pabaigą bus atsakyta į Egidijaus Kūrio argumentus, kadangi susipažinus su jo straipsniu „Stebuklo belaukiant“ susidaro įspūdis, kad jis pats neskaitė Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo.
1) Anksčiau buvo nustatyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. dieninių vietų universitetuose ir kolegijose nemokamos, o 30 proc. studentų laikomi gerai besimokančiais (seno įstatymo 60 str. 1 ir 2 d.). Šis straipsnis yra ištrinamas (TSLSLiCSSLSDVLDP įstatymo 7 str., KT 5 išvada). Kitaip tariant, valstybė ATSISAKO garantuoti, kad tam tikra iš anksto valstybės nustatyta studentų dalis mokysis nemokamai. Kiekviena aukštoji mokykla spręs šį klausimą savarankiškai ir bus suinteresuota, kad nemokamų vietų būtų kuo mažiau, kadangi tai didina jos pelną.
2) Anksčiau buvo nustatyta metodika, pagal kurią apskaičiuojama studijų SAVIKAINA. Mokantys už mokslą studentai mokėjo tik šią savikainą (seno įstatymo 58 str. 4 d.). TSLSLiCSSLSDVLDP įstatymo 5 str., KT 4 išvada įveda naują tvarką: pirma, aukštoji mokykla gauna teisę apskaičiuoti savikainą pagal kitą metodiką – privati skaičiavimo formulė gali gerokai padidinti patį savikainos lygį. Antra, universitetas arba kolegija gauna teisę uždėti ant savikainos ANTKAINĮ ir siekti pelno. Naujas įstatymas ir KT nutarimas draudžia valstybei kištis į savikainos apskaičiavimą, o taip pat nustatyti pelno lubas. Šioje vietoje verta palyginti anglosaksų ir prancūzų-skandinavų sistemas. Amerikoje jaunas žmogus pradeda suaugusiųjų gyvenimą nuo to, kad gauna diplomą ir 120 000 dolerių skolą, kurią reikės grąžinti. Tuo metu prancūzas, liuksemburgietis, olandas ir švedas gauna diplomą ir iš karto pradeda dirbti sau, o ne bankui – taupo savo namui, savo mašinai, savo atostogoms, o ne paskolai grąžinti.
3) Ankstesnė 47 str. 4 d. redakcija įpareigodavo Vyriausybę nustatyti, kiek bus nemokamų ir mokamų vietų. Nauja redakcija faktiškai įveda tokią tvarką, kad Vyriausybė gali iš viso nenumatyti nė vienos nemokamos vietos, jeigu asmenys, sutinkantys mokėti, pilnai užpildo specialistų poreikį (TSLSLiCSSLSDVLDP įstatymo 3 str., KT nutarimo II dalies 12 ir 19 p.). Ši pataisa skaudžiausiai muša talentingus abiturientus iš skurdesnių šeimų. Kiekviena vidurinės mokyklos mokytoja iš kaimo arba poliklinikos slaugė potencialiai gali pagimdyti itin gabų vaiką. Galbūt konservatoriai, liberalai ir socdemai į tai netiki, bet periodiškai taip ir atsitinka.
4) Anksčiau valstybė galėjo nustatyti maksimalų leistiną tam tikros specialybės studentų skaičių. Tai buvo daroma tam, kad kiekvienas studentas gautų darbą maždaug pagal savo specialybę. Pagal naują tvarką bus priimami visi, kas gali mokėti. Kadangi aukštoji mokykla gauna teisę siekti pelno, ji bus suinteresuota priimti kuo daugiau studentų. Abiturientai, negalintys atsiskaityti iš karto, ims paskolas.
5) Pagal naują tvarką, asmuo gali pereiti iš nemokamos vietos į mokamą, bet pereiti iš mokamos į nemokamą nebeįmanoma (TSLSLiCSSLSDVLDP įstatymo 8 str., KT nutarimo II d. 20 p.). 2 psl. >
Naujienos






















m 2009-04-27 15:56
geras straipsnis. aiškesnė man ir ši absudiška reforma pasidarė. ačiū autoriui
Rekiam 2008-11-21 14:36
svarbiausiai daug rekti ir atkreipti i save demesi
Taigi 2008-07-21 10:46
Versti lauk ta Seima su visais tais studentu priesais.
nagi 2008-06-15 09:24
Viskas butu lyg ir nieko, nachalas pacanas kerta, kaip visada, siek tiek racionaliai, siek tiek...