Naujienos
Vienas prancūzų mokslininkas pašmaikštavo, kad žmonija pasiryžo uždaryti saulę į dėžę. Sumanymas nuostabus, tačiau problema ta, kad nežinome, kaip tą dėžę padaryti, skelbia „Lietuvos žinios“.
Europos Sąjunga, Indija, Japonija, JAV, Kinija, Pietų Korėja ir Rusija 2006 metais sutarė, o šiemet pradeda statyti tarptautinį termobranduolinį eksperimentinį reaktorių (ITER). Jam pasirinktas pietų Prancūzijos miestelis Kadarašas (Cadarache‘as).
Į pasaulinį ateities energetikos projektą įsitraukė ir Lietuvos mokslininkai. LŽ kalbino dviejų kartų atstovus: Lietuvos energetikos instituto (LEI) vyresnįjį mokslo darbuotoją, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių Liudą Pranevičių, koordinuojantį termobranduolinio reaktoriaus pirmosios sienelės projektą Lietuvoje, ir VDU Gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėją akademiką prof. Liudviką Pranevičių, kadaise tyrinėjusį pirmosios sienelės problemas Rusijoje pastatytame pačiame pirmajame toroidiniame reaktoriuje tokamake.
Dirbtinė saulė
Iš rusų kalbos kilęs ir tarptautiniu žodžiu tapęs tokamakas reiškia riestainio formos, magnetinį lauką sukuriantį įrenginį, skirtą plazmai sulaikyti. Jį dar praėjusio amžiaus viduryje išrado buvusios Sovietų Sąjungos fizikai Igoris Tamas ir Andrejus Sacharovas.
Kaip pasakojo L.Pranevičius jaunesnysis, sintezės reakcijos idėja yra labai sena. Dar trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo padaryta prielaida, kad tokiu būdu gaunama energija saulėje. Kai rusai sukūrė tokamaką, atsirado viltis, kad tokia reakcija gali pavykti dirbtiniu būdu.
Jei pasisektų sukurti vadinamąją dirbtinę saulę, žemėje būtų išspręsta energetikos problema. Termobranduolinės sintezės reaktorių kuras - dvi sunkesnės vandenilio atmainos deuteris ir tritis. Deuterio yra vandenyno vandenyje. Tričio galima pasigaminti pačiame reaktoriuje iš ličio, o jo žemėje yra labai daug.
Sintezės reakcijoms, natūraliai vykstančioms saulės branduolyje, dėl didžiulio gravitacinio spaudimo užtenka maždaug 10 mln. laipsnių karščio. Žemėje spaudimas yra daug mažesnis ir sintezės reakcijoms reikia aukštesnės nei 100 mln. laipsnių temperatūros.
„Saulėje per sekundę 600 mln. tonų vandenilio virsta į helį. Labai didelės gravitacinės jėgos suspaudžia vandenilio branduolius taip, kad jie gali susijungti. Žemėje reikia kažkaip dirbtinai juos įkaitinti ir suspausti, - pasakojo pašnekovas. - Būtent toroidiniai reaktoriai ir leidžia tai padaryti. Pavyzdžiui, dabar planuojamame reaktoriuje magnetinis laukas turėtų būti 200 tūkst. kartų stipresnis nei žemės.“
Laimė ar nelaimė
Didžiausia problema - kaip išlaikyti tokią aukštą temperatūrą ir labai koncentruotą plazmą. Klasikiniuose skilimo reaktoriuose (jų kuras yra uranas) sunkieji branduoliai atskyla ir yra didelė saugos problema - kaip sustabdyti reakciją, kad ji nesibaigtų sprogimu. Sintezės reaktorių problema kita - kaip tokioje aukštoje temperatūroje išlaikyti reakciją, kad ji vyktų nenutrūkstamai. Šiuo metu ją išlaikyti pavyksta apie 60 sekundžių. Daugiausia sunkumų sukelia plazmos sąveika su reaktoriaus sienele. Į plazmą patenkančios šiukšlės ją aušina ir atšalusi ji tiesiog užgęsta. 2 psl. >
As 2008-12-16 10:54
O ar kas nors bandet paskaiciuoti saules elementu atsipirkima ir panaudojima el. gamybai?...
aha 2008-06-27 02:50
panasu i dar viena beda - nevykusi sprendima naujam energijos saltiniui.taip, yra licio zemeje...
kowno 2008-06-22 01:09
Panasu i blefa...