Naujienos
„Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Tomas Dapkus šį kartą analizuoja dabartinės kadencijos Seimo darbą.
Bėga paskutinės savaitės iki šios kadencijos Seimo iš esmės paskutinės sesijos pabaigos. Mat iš rugsėjo 10-ąją prasidėsiančios rudens sesijos galima jau beveik nieko nebesitikėti, nes ji atsidurs spalio 12 dieną vyksiančių parlamento rinkimų šešėlyje. Kokias problemas mėgino spręsti ir kokias mums palieka kadenciją bei darbų sesiją baigiantis Seimas?
Vienas gėdingiausių klausimų - niekaip nepriimamas, visaip žlugdomas Pilietybės įstatymas. Nuo tada, kai Konstitucinis Teismas atėmė iš lietuvių prigimtinę teisę į jų sukurtos valstybės - Lietuvos Respublikos - pilietybę, atkirto piliečių vaikus nuo jų tėvų valstybės, šalies parlamentas tik trypčioja vietoje. Lietuva ir taip graužiama emigracijos, o prie jos dar pridedamas masinis piliečių išbraukimas iš valstybės ir tautos gyvenimo. Ekspertai teigia, jog per kelis dešimtmečius Lietuva gali netekti didelės dalies savo piliečių ir įgyti kitos kilmės piliečių. Mat vietoj išvykusių mūsų gyventojų į Lietuvą, kaip Europos Sąjungos narę, dirbti kviečiami asmenys iš Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos, Ukrainos nesunkiai atsisakys šių ar kitų šalių pilietybės ir taip taps mūsų valstybės, o tuo pat metu ir Europos Sąjungos, piliečiais. Tad dėl Seimo neveiklumo per keletą dešimčių metų turėsime visai kitokią Lietuvos gyventojų etninę sudėtį.
Visuomenės apklausos rodo, kad devyni iš dešimties gyventojų pasisako už Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą asmenims, gavusiems kitos valstybės pilietybę. Sociologiniai tyrimai taip pat atskleidė, kad dauguma Lietuvos žmonių - 78 proc. - yra įsitikinę, jog Seimas turėtų priimti sprendimą, kuriuo būtų garantuojama, kad Lietuvos pilietybę bet kokiomis aplinkybėmis išsaugo Lietuvos piliečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Kad Seimas to neturėtų daryti, mano vos 5,9 proc. gyventojų. Tačiau Tautos atstovybė savo Tautos iki šiol neišgirdo.
Būtinybė įgyvendinti aukštojo mokslo reformą taip pat buvo deklaruojama šio Seimo ir jo formuojamos vykdomosios valdžios pareiškimuose bei programose. Visa reforma baigiasi tuo, kad nuo šiol net didelė dalis gerai besimokančių studentų turės mokėti už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose. Taigi aukštasis mokslas bus prieinamas ne tiek pagal sugebėjimus, kiek pagal finansinį pajėgumą. Štai prie parlamento protestavusi studentų minia klausia Tautos atstovų: įstojau į mokamą vietą, bet po pirmo semestro tapau pirmas grupėje, tad mokėti nebereikėjo. Kodėl dabar, jeigu jau įstojai į mokamą vietą, turėsi mokėti iki paskutinio kurso? Atsakymų nėra. Nepadeda net pati Konstitucija, kuri griežtai teigia: "Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas." Didės mokančių studentų skaičius, ir tiek tos reformos. Jokių permainų dėl silpnėjančios studijų kokybės. Aukštosios mokyklos pačios nustatys, kiek studentų priimti. O kadangi lėšos iš studentų tampa pagrindiniu universitetų biudžeto šaltiniu, aišku, kad jie, kaip ir kolegijos, darys viską, jog pritrauktų kuo daugiau studentų ir nepaisys jų gabumų. Dėstymo krūvis didės, o studentų skaičius nemažės, net dėl demografijos krizės mažėjant abiturientų. Aukštosios mokyklos ir toliau tols nuo kokybiškos mokslinės veiklos, tokia studijų apimtis tik silpnins šlubuojančią studijų kokybę. 2 psl. >
svogeris 2008-06-17 16:29
Tomai eik i seima ir parodyk pats ka sugebi.......
Mauras 2008-06-17 11:58
2 Vidamanau ne visai taip. Seimo nariai ir gali, ir realiai teikia įstatymų pataisas. Tam...
Mi mi 2008-06-16 14:37
Jooo...
SE6 2008-06-16 14:04
Tomas piktas kaip visad :)