Naujienos
Dauguma valdančiųjų ir opozicinių Seimo frakcijų atstovų teigia, jog jie palaikys Generalinio prokuroro antradienį pateiktą prašymą leisti patraukti „pilietininką“, buvusį Seimo pirmininką Viktorą Muntianą baudžiamojon atsakomybėn.
V.Muntianą norima apklausti kaip įtariamąjį. Parlamentarui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V.Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.
Seimas antradienį nutarė sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuriai Generalinė prokuratūra turės pateikti visą ikiteisminio tyrimo medžiagą - ja remiantis parlamentarai šioje komisijoje iki birželio 30 dienos turės nuspręsti, ar siūlyti Seimui panaikinti V.Muntiano neliečiamybę. Dėl komisijos parengto siūlymo dar turės apsispręsti ir visas Seimas.
Socialliberalai trečiadienį paskelbė, jog V.Muntiano likimas turėtų būti perduotas į teisėsaugos rankas, nes, pasak jų pranešimo, tiktai teisėsaugos institucijos gali nuspręsti, ar buvęs Seimo pirmininkas padarė nusikaltimą, ar ne.
Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas trečiadienį BNS sakė, jog jis asmeniškai palaikys siūlymą atimti iš savo pirmtako teisinį imunitetą, tačiau pabrėžė, kad tai yra jo, o ne visos valdančiųjų socdemų frakcijos pozicija.
Opoziciniai konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius sakė, jog nėra reikalo neleisti teisėsaugos institucijoms atlikti tyrimo, kadangi nėra ženklų, kad prokurorų prašymas turėtų kokį nors politinį kontekstą.
Jam antrino ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, teigdamas, kad Seimui pateiktame prašyme yra išdėstytos konkrečios priežastys kodėl tai norima padaryti.
Opozicinės Darbo partijos ir valdančiųjų valstiečių liaudininkų atstovės Virginija Baltraitienė ir Aldona Staponkienė sakė asmeniškai pritarsiančios V.Muntiano neliečiamybės panaikinimui, tačiau, frakcijos, anot jų savo verdiktus paskelbs po laikinosios komisijos pateikto siūlymo.
Liberlacentristas, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Algis Čaplikas sakė nenorįs spekuliuoti ir tvirtino, kad jo asmeninė ir visos frakcijos pozicija paaiškės komisijai pateikus siūlymą.
Kaip Seimo tribūnoje kalbėjo A.Valantinas, įtariama, kad V.Muntianas pasinaudojo savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekė, jog apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti naujus pastatus.
Minimas sklypas priklauso M.Grūdei, tačiau jis turėjo atitekti V.Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V.Muntianas esą siekė įrodyti sklype anksčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę vykdyti statybas šiame sklype ateityje.
Pasak generalinio prokuroro, Kauno apskrities viršininko pavaduotojas V.Vizbaras, norėdamas palaikyti gerus santykius su V.Muntianu, vykdė neteisėtus jo nurodymus, kad bendrovė „Geometra“ parengtų sklypų padalijimo planą ir fiksuotų tikrovės neatitinkančią padėtį. A.Valantinas parlamentarams pasakojo, jog V.Vizbaras nurodė įkasti pamatų blokus V.Muntianui atiteksiančiame sklype ir taip imitavo senus pamatus. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.