Naujienos
Pirmą kartą gaudama Europos Sąjungos paramą, 130 mln. litų universalių keltų terminalo statybai, Klaipėdos jūrų uosto vadovybė pageidauja apsaugos nuo kritikos - investicijų naudojimo mokymų.
Klaipėdos uosto tobulinimas statybų verslui (pradedant konsultantais ir baigiant statybos darbų įmonėmis) kasmet uždirba apie 100 mln. litų pajamų. Šiemet ir kitais metais numatoma išleisti dvigubai daugiau. Ar verta samdyti užsienio rangovus, o gal geriau pinigus palikti Lietuvoje? - tokius klausimus nuolat užduoda visuomenė, įtarinėjanti valdininkus vienų ar kitų bendrovių protegavimu.
Ne kartą sulaukusi kritinių pastabų ir stebima specialiųjų tarnybų, šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) demonstruoja ketinimus pinigus leisti nepriekaištingai.
Prieš skelbdama svarbių darbų konkursus, direkcija surengė tarptautinę konferenciją „Klaipėdos uosto plėtros projektai“, skirtą užsienio ir mūsų šalies rangovams, atliekantiems ar galintiems atlikti uostų infrastruktūros, geležinkelių statybos bei uosto gilinimo darbus. Ar plūstels užsieniečiai į Klaipėdą, sužinosime jau liepą.
Po konkursų - teismai
Užsienio bendroves į Klaipėdos uostą pradėta įsileisti prieš dešimtmetį. Siekiant išmėginti naują krantinių statybos būdą buvo pakviestos belgų projektavimo ir statybos bendrovės. Tačiau eksperimentinis betono purškimo metodas nepasitvirtino. Dėl netinkamų krantinių parametrų KVJUD įsivėlė į teismus, bet kompensacijos negavo. Krantines teks perstatyti tradiciškai - kalant plieno įlaidus.
Skelbti tarptautinį, užsieniečiams palankų uosto įplaukos rekonstrukcijos konkursą reikalavo Pasaulio banko paskolos sąlygos. Tada kilo visuomenės nepasitenkinimas, kad tinkamos techninės įrangos neturintys lietuviai atliko tik juodus darbus.
2002 metais KVJUD skelbtą 82-89 krantinių statybos konkursą laimėjo Vokietijos įmonė „Josef Mobius“. Antroje vietoje likusi „Klaipėdos hidrotechnika“ laimėtoją dėl formalumo apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai, vėliau - ir Klaipėdos apygardos teismui. Įrodinėta, kad Vokietijos įmonė, pažeisdama konkurso nuostatus, nepateikė Lietuvoje legalizuoto statybos darbų atestato. Vėliau paaiškėjo, kad šis reikalavimas tebuvo rekomendacija. Dėl bylinėjimosi statyba metams įšalo, o vokiečiai per teismą reikalavo 5 mln. litų kompensacijos.
KVJUD Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Česlovas Rimkus tvirtino, kad patyrusi daug nuostolių direkcija iš šio atvejo pasimokė. „Esame apsvilę, todėl į naujų konkursų sąlygas įtraukėme nurodymą pateikti visus atestatus kartu su pasiūlymais. Tačiau kai kurių reikalavimų, pavyzdžiui, dėl trejų metų pelno ar apyvartinių lėšų dydžio, atsisakyta, nes statybų verslas nestabilus: čia pelno yra, čia - nebe“, - aiškino Č. Rimkus.
Stigo rangovų
Dėl ankstesnės praktikos, dažnai samdomos vienos statybų bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“, KVJUD turi pasiteisinimą - per pastaruosius trejus metus, kai Lietuvos statybininkai ir taip turėjo ką veikti, į konkursus esą atvykdavęs vos vienas kitas vietinis pretendentas. Pavyzdžiui, statyti 2 mln. litų vertinamo tilto per naftos terminalų geležinkelį nenorėjo niekas. Dabar padėtis Lietuvoje keičiasi. Bet dėl įspūdingo darbų masto ir gana riboto vietinių įmonių pajėgumo nuspręsta paskelbti žinią apie naujas statybas tarptautiniu mastu ir konkursais sudominti užsienio įmones. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.