Naujienos
Vertinant Irako karo poveikį Amerikos prezidento rinkimų kampanijai
Kiek Irakas apsunkina John McCain pastangas tapti kitu Amerikos prezidentu? Nors respublikonų kandidatas uoliai stengiasi išvengti kaltinimo, kad jo prezidentavimas bus tolygus trečiajai George Bush kadencijai, jo parama karui yra vienintelis aiškiausias jo ir Barack Obama politikos skirtumas. Nepanašu, kad B. Obama šalininkai kada nors nustos garsinti tą faktą, jog 2002 m., būdamas Ilinojaus Senato nariu, jis pasmerkė būsimą karą kaip „kvailą“ avantiūrą, kuri vesianti „prie nežinia kiek truksiančios, nežinia kiek kainuosiančios JAV okupacijos, kuri turės nežinia kokių pasekmių“.
Žodžiai pasirodė nepaprastai pranašiški. Ir apklausos patvirtintų, jog dauguma amerikiečių sutinka su B. Obama. CBS užsakymu neseniai atlikta apklausa rodo, kad 62 proc. amerikiečių mano, jog kare sekasi blogai, o 61 proc. – jog Irakas „niekada“ netaps stabilia demokratija.
Tačiau John McCain turi kelis kozirius. Jis teisingai numatė, kad karių „antplūdis“ į Bagdadą ir jo regioną praeitą vasarą atneš rezultatų. Tiesą sakant, padidinti karių skaičių J. McCain siūlė dar trejetą metų prieš tai, kai tai buvo padaryta. B. Obama, priešingai, praeitą pavasarį prisijungė prie kitų senatorių demokratų, siekiančių ne tik sutrukdyti padidinti Bagdade karių skaičių, bet ir priversti George Bush nustatyti grafiką, pagal kurį Irake per metus būtų nutraukti mūšiai. Turbūt J. McCain yra teisus teigdamas, kad pasekmės būtų buvusios chaotiškos ir kruvinos.
Kaip ir dauguma demokratų, Barack Obama taip pat kaltas dėl to, kad viešai beveik nepripažino, jog per pastaruosius kelis mėnesius situacija Irake iš esmės pasikeitė. J. McCain bandys parodyti, kad jo oponentas nemato tikrovės ir pasiduoda pralaimėjimo nuotaikoms – kaltinimui defetizmu demokratai niekad nebuvo atsparūs. B. Obama yra pažadėjęs kas mėnesį išvesti po vieną ar dvi kovos brigadas, o per 16 mėnesių – visus karius (išskyrus tuos, kurių reikia Amerikos ambasadai saugoti ir galbūt pulti al-Qaeda slėptuves Irake). J. McCain gali ginčytis, kad toks griežtas grafikas yra rizikingas.
Savo ruožtu J. McCain persekioja replika, kuria jis atsakė į klausimą vieno kampanijos renginio metu. Jis pasakė neprieštarausiąs, jei amerikiečių kariai liktų Irake 100 metų. Kontekstas atskleidžia, kad jis kalbėjo apie galimybę, jog dalis amerikiečių pajėgų pasiliks neribotą laiką mūšiams pasibaigus – kaip Vokietijoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Bet B. Obama piktdžiugiškai apsimeta, kad J. McCain žada 100 metų karą. Šį kaltinimą sunku atremti, nes J. McCain nėra nurodęs, iki kada jis tęstų karą. Daugiausia, ką jis yra pareiškęs, – tai, kad dauguma karių galėtų grįžti namo iki pirmosios jo kadencijos pabaigos ( 2013 m. sausio).
Respublikoną gali pradžiuginti dvi aplinkybės. Pirma, balsavimas „prieš karą“ yra glaudžiai susijęs su partiškumu. Pasak CBS, maždaug 83 proc. demokratų mano, kad kare sekasi blogai, bet taip manančių respublikonų yra tik 29 proc. Nepriklausomi rinkėjai, kurie lems rinkimų rezultatus, yra pasidalinę gana apylygiai, nors dauguma visgi laikosi demokratų nuomonės. Vyriausiuoju kariuomenės vadu amerikiečiai yra labiau linkę matyti J. McCain nei B. Obama. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.