Kyla klausimas: o kaip atsispirti būti klasifikuojamam kaip (ne)sėkmės žmogui? Turbūt prisiminti Voltaire’o filosofinės apysakos „Kandidas, arba atvirumas“ herojaus Kandido žodžius: svarbiausia – darbuotis savo sode. Mūsų sėkmė ir nesėkmė yra likimo ir laisvės kaukės ant socialinės kontrolės veido. Būna atvejų, kada sėkmė yra akimirkos ir momento kūrinys – tu tiesiog patenki ten, kur kažkas turėjo būti. Jei patiki, kad tik tau tai ir buvo skirta, suklysti ir atimi iš savęs ateities veikimo alternatyvą. Sėkmės laipsnišką ir neišvengiamą nuvytimą bei traukimąsi it Šagrenės oda traktuosi kaip nesėkmę, stigmą ir gėdą.
Jei norime būti iš tikrųjų nekontroliuojami ir nepriklausomi – nesiekime galios. Ją pasiekę turime sumokėti kainą, kuri apie save primins tada, kada sąžinė mums diktuos visai kitus žodžius – bet tie žodžiai taip ir liks neištarti, jei pasirinksime galią, prestižą ir įtaką. Nedominuokime ir nevaldykime žmonių. Verta prisiminti amerikiečių istoriko ir filosofo Danielio J. Boorstino įžvalgą apie skirtumą tarp didelės asmenybės ir įžymybės – pirmoji pati sukuria save, o antroji yra žiniasklaidos kūrinys, kurį jo kūrėjai gali bet kada išmontuoti ir it marionetę po vaidinimo grąžinti atgal į dėžę.
Sėkmė niekada nėra galutinė. Tikroji nesėkmė nėra fatališka. Jei mums kažkas iš tikrųjų nepavyksta – kažkas, ką mes patys darėme, o ne tai, kas mums buvo pramogų industrijos primesta kaip privalomas vaidmuo, – mes liekame nors truputį išmintingesni ir brandesni. Tiesa, padaugėja liūdesio. Bet nuo to mes juk nenustojame tikėję savo darbo ir pasirinkimo prasmingumu.
Svarbiausia – tvirtybė tęsti. Mąstyti, rašyti, dirbti, kurti. Klausytis muzikos, lėtai skaityti, surinkti save vienatvėje ir bendrauti su senais draugais. Įsivaizduokime, kas būtų atsitikę, jei savojo laikotarpio nepripažinti ir nesuprasti menininkai bei mąstytojai būtų metę savo užsiėmimą.
Tęsimas to, ką pradėjai ir pasirinkai, kas tapo neatsiejama tavo tapatybės dalimi, ir yra individo laisvės bei spontaniškumo pergalė prieš masinį anonimą ir jėgos kultą – šias destruktyvias modernybės jėgas, dėvinčias rėksmingo socialumo kaukes ir mėginančias apsimesti sėkme ir pripažinimu.
Naujienos



















Klaipėdiškis 2008-06-27 12:17
Ačiū, Leonidai. Malonu, kad ir tu nebėgi paskui modernizmą, kelnes pasiraitęs...
Zenonas 2008-06-24 07:15
Sąmojus, sąmojus ir užsakoma nesąmonė, ir tvirtybė tęsti. :)Pagarbiai
*** 2008-06-24 01:51
"Nežinodami, kada juos stebi, jie internalizuoja buvimo stebimam būseną, ir jų elgesys...
pagyrims 2008-06-24 00:41
Pagyrimas daktarui Ramanauiskui. JIs vienas idomiausiu komentatoriu.