Daug gerų pažymių būtų galima rašyti dar ir Lietuvos kultūrininkams, bet dar daugiau, jeigu jiems geriau sektųsi su vadovybėmis. Tuo atveju būtų galima laukti didesnių ir tarptautinių laimėjimų. Pasididžiavimas Lietuvos vardą į pasaulio viršūnes iškėlusia operos soliste Urmana, tačiau kol kas ji tik viena. Į Europos scenas yra įkopęs ir teatras, tačiau irgi daugiau vieno ar kelių gabių žmonių ypatingomis pastangomis. Nedaug už Lietuvos ribų išėjusių nė dailininkų, muzikų, nors talento tikrai netrūksta. Bet ar jiems ugdyti yra sąlygos? Nė vienas iš buvusių kultūros ministrų to tikrai neparodė, ir ne kartą visuomenėje buvo svarstomas šios ministerijos reikalingumo klausimas. Juk kultūra iš esmės yra asmeninis, bet ne masinis gaminys, masinis gali būti tik parodymas, todėl jos kūrybai reikia ne valdymo, bet tik paskatos ir paramos. Ir tokios, kokios patys kūrėjai nori. Tačiau vis tiek Lietuvos kultūrinis gyvenimas yra gyvas visose jos srityse, ir jo nemažai. Lietuvos liaudies kultūros centro puoselėjama lietuvių tautos kultūra ir organizuojami jos masiniai parodymai, ypač profesionalios dainų šventės kartu su tautiniais šokiais spindi šviesiai ir verti didelio pagyrimo. Jo verta ir leidyba: ir knygų, ir spaudos, ir ypač išsiplėtimas į kompiuterių tinklalapius, sudarydamas puikias sąlygas pasaulyje pasklidusių lietuvių tarpusavio ryšiams, bendravimui bei bendradarbiavimui. O spaudos pasauliui – tiesiog rojus.
Vertas dėmesio ir didėjantis visuomenės organizuotumas. Pirmaisiais nepriklausomybes metais ėjęs tiesiog vėžlio žingsniu, dabar, nors ir pamažu, jau pradeda įsismaginti. Nors tautos brandai labai reikalingos jaunimo organizacijos, pvz., ateitininkai, skautai, kudirkaičiai, stovi beveik ten pat, kur prasidėjo, tačiau jų įnašas visgi jaučiamas. Ir kaip gera būtų lietuvių tautai, jeigu bent po nedidelę grupelę jų veiktų kiekvienoje mokykloje, o aukštosiose mokyklose aštuonioliktųjų metų nepriklausomos Lietuvos pavyzdžiu – studentų korporacijos. Čia reikia kažkokios paspirties. Gal kartais ji ateis iš dabar įsteigtos jaunimo politinės grupuotės – kairiųjų leiboristų, skatindama dešiniuosius skautus ir ateitininkus Viktoro Uspaskicho pastangomis suburtiems jauniems jo partinės politikos puoselėtojams nenusileisti?
Nors įsteigtos privačios nevalstybinės organizacijos, pvz. „Kitas pasirinkimas“ bei „Piliečių santalka“ pradžioje žadėjo kažką naujo ir naudingo, bent to iš jų laukė visuomenė, tačiau, keliais atvejais parodžiusios teigiamo judrumo, irgi apsnūdo. Jos turėtų nesiriboti tik Vilniuje gyvenančia šviesuomene, bet galėtų plėstis, paveikiau jungtis į politinį gyvenimą ir apimti visą Lietuvą. Be to, jų reikėtų daugiau. Kaip atspirtinė pilietininkams turėtų susikurti ir tautinių vertybių puoselėtojų grupė. O iš paskiausiu laiku ryškėjančios nuotaikų kaitos matyti, kad tokia grupė galėtų būti ir gausi, ir veikli. Taip pat ar nevertėtų susiburti buvusių Lietuvos laisvės kovotojų ir dėl jos kentėjusių vaikams ir tęsti kovą už tėvų gintas idėjas? Tokių privačių grupuočių Lietuvos visuomenei, daug metų priverstai pūsti į vieną komunistų dūdą, labai reikia. Gerai susiorganizavusios ir įsitvirtinusios jos galėtų turėti daug įtakos ir Lietuvos politikai, kuria dabar visuomenė yra visiškai nusivylusi. Tokia kryptimi Lietuvos visuomenei pajudėjus, apžvalgininkams atsidarytų daugiau erdvės ir temų rašyti. Ir tikriausiai – teigiamai. Nes visi jaučia, kad pokyčių Lietuvoje reikia.
Naujienos




















demesyyyyyyyyyy!!!!!!! 2009-01-28 19:46
as skelbiu kad pas mus krize o ne bizeĄĄĄĄĄĄĄĄĄĄ
Tik atkreipkit demesi 2008-07-06 21:17
Reiketu dazniau parasyti apie "privacias grupuotes." Pav. nesenai isiteige ir sparciai daugeja...
Gratas 2008-06-25 13:04
Del musu nemokejimo dziaugtis tuo, kas pas mus gerai, sutinku, bet del to, kad dziaugtis reikia...
Todel 2008-06-24 19:17
...kad esate amerikietis. Dar ne vieno straipsnio neskaiciau teigiamo, kuris butu parasytas...