Naujienos
Foto: News Bridgepix.
Visi tikriausiai puikiai žinote prancūzų klasiko Charles Perrault pasaką apie Pelenę. Tai štai rusai, kaip ir tos pasakos herojė, laikrodžiui išmušus dvyliktą valandą, iš neregėto grožio karalaitės vėl tapdavusi eiline tarnaite, po finalinio teisėjo Franko De Bleeckeres švilpuko buvo priversti pabusti iš savo euforijos kupino pergalių sapno. Guuso Hiddinko auklėtiniai keliauja namo, tuo tarpu Luisas Aragonesas atvedė ispanus į pirmą Senojo žemyno pirmenybių finalą nuo pat 1984 metų.
Parodyk, kaip žaidi, pasakysiu, kas esi
Rungtynių rezultatas yra logiškas ir rusai nė per nago juodymą nebuvo verti net svajonės apie pratęsimą jau nekalbant apie pergalę per pagrindinį rungtynių laiką. Apie tai byloja elementari statistika. Ispanai pelnė 3 įvarčius, tuo tarpu rusai apskritai vos kartą tepataikė į Ikero Casillaso ginamų vartų plotą. Su tokiais rodikliais apie jokią pergalę net svajoti negalima. „Ispanai žaidė šiek tiek geriau už mus. Bet ir mes turėjome šansų laimėti“ – po rungtynių teigė Rusijos rinktinės žvaigždė Andrejus Aršavinas. Tokie žodžiai tėra tik ironiją kelianti demagogija. Panašias kalbas A. Aršavinas tegul pasitaupo savo „Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavimui. Politinėse tribūnose demagogija yra žymiai įprastesnis dalykas nei futbole. Pats Andrejus šiandien buvo visiškai nepastebimas ir tikrai nebuvo tas ekipos lyderis, galintis vesti savo ekipą į pergalę.
„Skubėjo jis be tikslo, tai buvo tartum bėgimas nuo lemties“ – šie Victoro Hugo romano „Žmogus, kuris juokiasi“ žodžiai puikiai nusako rusų ekipos žaidimą antrajame kėlinyje. Taip, pralaiminėdami rusai dar bandė atakuoti, tačiau jų akyse nebuvo matyti tikėjimo, o jų veiksmuose nebuvo regėti jokių prošvaisčių, kad įmanomas dar vienas stebuklas. Rusai individualiu meistriškumu nusileido ispanams, o be to, futbolo genijus iš Olandijos G. Hiddinkas taktinėje kovoje pralaimėjo savo oponentui L. Aragonesui, kuris pamažu iš masiškai neapkenčiamos figūros virsta nacionaliniu Ispanijos herojumi.
„Leidžiantis į prarają, kiekvienas judesys – tai problemos sprendimas“ – rašoma toje pačioje V. Hugo knygoje. Jei vadovausimės šiuo priežodžiu, turėsime pripažinti, kad nė vienas G. Hiddinko judesys rusų problemų neišsprendė ir iš prarajos nebeištraukė. Aikštėje pasirodęs Diniaras Bilialedinovas žaidimo aikštės viduryje nepagyvino. Ne itin pastebimas buvo ir Dmitrijus Sičiovas. Tai sakydamas nė kiek nenoriu sumenkinti G. Hiddinko. Veikiau reikia konstatuoti, kad jo arsenale šiandien buvo prastesni ginklai, o juk ginkluotas lazdomis gali laimėti mūšį, bet ne karą.
Ne itin pastebimas buvo ir geriausias šio čempionato progų švaistytojas Romanas Pavliučenko. Šis puolėjas ne tik kad neįmušė savo įvarčio, tačiau ir praktiškai neturėjo jokių realesnių progų grasinti I. Casillasui. Taip, pirmajame kėlinyje jis kelis kartus išbandė savo toliašaudę artileriją, tačiau didelio pavojaus ji nesukėlė. Tuo tarpu antrajame kėlinyje šis Maskvos „Spartak“ klubo puolėjas apskritai tūnojo šešėlyje ir buvo nepastebimas. 2 psl. >
Audra 2008-11-12 19:32
čia rusiška pasaka? ;D
Zajabal 2008-06-29 14:14
123 o tu turbut nelietuvis kad sakai: " JUSU FUTBOLININKAI" ? zinoma buvau ir as uz rusu bet ka...
123 2008-06-29 04:31
ei, jus, lietuvos patriotai... gal jau uzteks pavydeti? jusu futbolininkai nepasieke ir to, ka...
to seras 2 2008-06-28 20:25
O kas tu? Rusijos patriotas? Apgailetinas ju zaidimas buvo, pats pripazink. Gynyba ypac. O...