Naujienos
Per praėjusius metus, kai pasaulio ekonomikai smogė JAV nekilnojamojo turto ir finansinė krizė, ekonomikos augimas sulėtėjo daugelyje išsivysčiusių valstybių, o infliacija kilo visame pasaulyje, nuostabą kėlė santykinai gera Europos ekonomikos būklė.
Padėtis nėra visur vienoda, nes tokios valstybės kaip Ispanija, Italija ir – vis labiau – Jungtinė Karalystė, susiduria su problemomis. Tačiau bendras augimas, ypač 15 valstybių, kurios yra įsivedusios sparčiai brangstantį eurą, glumina skeptikus. Birželio pradžioje Tarptautinis valiutos fondas peržiūrėjo savo 2008-ųjų augimo prognozes euro zonai, stipriai jas padidindamas ir paskelbdamas, kad euro zona tapo „stabilumo zona tarptautinėje ekonomikoje.“ Panašiai ir gegužės pabaigoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija gyrė Europos ekonomiką už jos „atsparumą“.
Taip buvo tada. Per kelias pastarąsias savaites dauguma ekonomikos naujienų iš Europos buvo prastokos, niūrios ar net visiškai pasibaisėtinos. Danija oficialiai įsmuko į recesiją. Airija, pastarojo dešimtmečio žvaigždė, sumažino savo šiųmetinius augimo lūkesčius beveik iki nulio. Ispanijos ekonomika nebeauga. Jungtinė Karalystė balansuoja ant recesijos ribos. Net Vokietija, Europos didžiausia ekonomika, ėmė rodyti žymaus pablogėjimo ženklus. „Sunku rasti šalį, kuri nulaiko galvą virš vandens“, – sako Veronique Riches-Flores, vyriausioji Prancūzijos banko Société Générale ekonomistė. Verslo lyderiai pradedant seru Stuart Rose iš Britanijos mažmeninės prekybos kompanijos Marks & Spencer ir baigiant Renault vadovu Carlos Ghosn skelbia pavojų. Angela Ahrendts, prabangos prekes rinkai tiekiančios firmos Burberry vadovė nerimauja dėl kylančių kaštų, krentančios paklausos ir stipraus euro, kuris mažina konkurencingumą. „Gali būti tikra audra“, – sako ji. Daugelis investuotojų sutiktų: šiais metais akcijų kainos Europoje nukrito 20 proc. ar dar daugiau.
Kaip blogai bus? Ar Europa atsilaikys prieš šiuos sunkius iššūkius ir toliau augs? Ar ją ištiks dar vienas periodinis nuosmukis, lydimas darbo vietų praradimo ir užsitęsiančių ekonominių skausmų korporacijoms ir piliečiams. Štai penki stebėtini dalykai:
Vokietijos mašina
Po dešimtmečio stagnacijos 2003 m. Vokietija susigrąžino savo, kaip Europos augimo variklio, vaidmenį ir nuo tada veržėsi į priekį, paskui save tempdamasi daugumą kaimynių. Per pirmuosius tris 2008 m. mėnesius Vokietijos ekonomika augo 2.6 proc. – tai geriausias jos rezultatas per visą dešimtmetį, leidžiantis optimistiškiau vertinti Europos pamatinę stiprybę. Už šio gero rodiklio slypi eksporto bumas, nes tradicinės Vokietijos pramonės šakos – tokios kaip mašinų pramonė ir įranga – laimi iš užsakymų iš Kinijos, Rusijos, Indijos ir Vidurio Rytų antplūdžio. Tai savo ruožtu skatina investicijas Vokietijoje ir jau sukūrė dešimtis tūkstančių darbo vietų. Bet naujausi duomenys rodo, kad gamybos bumas pasiekė savo viršūnę ir kyla klausimas – kiek bus žymus sulėtėjimas? Liepos 4-ąją vyriausybė pranešė, kad gegužę užsakymų gamintojams apimtys nukrito 0,9 proc. Dauguma ekonomistų tikėjosi nedidelio pakilimo, tad netikėtai prastas rodiklis kartu su kitais duomenimis, rodančiais, kad verslo pasitikėjimas mažėja, sukėlė daug susirūpinimo. „Vokietijos pramonės perspektyvos sparčiai prastėja“, – sako Riches-Flores. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.