Naujienos
News Bridgepix fotografija
Per penkerius artimiausius metus į Klaipėdos jūrų uostą planuojama investuoti kone pustrečio karto didesnę sumą nei prieš tai - 240 mln. litų. Kasmet didėjant investicijoms, didėja ir pačių uostininkų nepasitenkinimas bei tarpusavio prieštaravimai. Šmaikščiai juokaujama, kad krantinės atnaujinamos atsižvelgiant ne į investicinę grąžą, o į jų grožį.
Net ir praėjus dvejiems metams nuo plačiai nuskambėjusio Valstybės kontrolės patikrinimo, vertinusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijų efektyvumą, aiškios investicijų paskirstymo strategijos dauguma uosto kompanijų pasigenda iki šiol. Akivaizdu, kad ją sukurti trukdo skirtingų interesų suformuoti požiūriai į kiekvieną investuotą litą. Tačiau krovos kompanijų vadovai turi įdomių ir rimtų pasiūlymų, kaip padidinti uosto efektyvumą.
Klaidų neišvengta
Pagal susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus patvirtintą investicijų planą, kurį jis pats pavadino ambicingu, šiemet daug lėšų bus skiriama pietinės uosto dalies važiavimo keliams tvarkyti ir naujos krantinės statyboms joje. Šiaurinėje dalyje apie 60 mln. litų bus panaudota gilinant uosto įplaukos kanalą. Ministras pripažįsta, kad rengiant ankstesnių metų uosto investicinius planus buvo pridaryta klaidų.
„Buvusios programos paseno, investuoti reikia ten, kur didžiausia grąža, sudarant sąlygas krovinius atvežti į uostą“, - yra pažymėjęs A.Butkevičius.
Tokias klaidas uostininkai įvardija kaip sunkiai atitaisomas, nes prarasta nemažai laiko, nepadaryti uosto infrastruktūros gerinimo darbai kuriam laikui sustabdė tolesnius bendrovių planus. Tuo metu daugiau uždirbti galėjo ir pati Uosto direkcija, nes atgabenus daugiau krovinių galėjo būti sumokėti ir didesni laivybos mokesčiai.
Ekonomiškai nepagrįsta
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas šiuo metu galiojančią valstybės investicijų į uosto infrastruktūrą sistemą vertina kritiškai. Pašnekovo manymu, joje nėra konkrečių investicijų paskirstymo kriterijų, o vadovaujamasi tik vienu, ekonomiškai nepagrįstu, principu: „Duokite man daugiau, aš labai svarbus ir ateityje daug padarysiu.“
„Pirmiausia pinigus reikia užsidirbti, įnešti į bendrą katilą tam, kad vėliau galima būtų proporcingai dalytis. Klaipėdos uoste vien pernai krauta per 27 mln. tonų krovinių. Bendrovės KLASCO dalis sudaro tvirtą trečdalį visų perkrautų krovinių, atitinkamai panašią dalį mokesčių Uosto direkcija gauna nuo atplaukusių laivų kiekio ir žemės nuomos“, - LŽ sakė V.Greičiūnas. Todėl vertindamas siūlomą uosto infrastruktūros investicinę programą 2008-2013 metams, kurioje bendrovei skirta viso labo tik 10 proc., V.Greičiūnas kelia teisėtą klausimą ir argumentus.
„Investicijos turėtų būti skiriamos pagal tai, kiek mes įnešėme indėlio į krovos darbus, ir tiek, kiek iš mūsų veiklos per uosto rinkliavas ir žemės nuomos mokestį gauna Uosto direkcija. Turi būti sudarytos galimybės patiems pasiūlyti būtent tuos infrastruktūros objektus, kuriuos reikia plėtoti, kad per 2008-2013 metus papildomai investavę galėtume padidinti krovinių srautus realiai dar 1,5-2 mln. tonų“, - pažymėjo pašnekovas.
V.Greičiūno nuomone, norint išlaikyti konkurenciją ir pasiekti krovos kompanijų norimus rezultatus, kur kas daugiau lėšų uosto infrastruktūrai plėtoti turėtų būti numatyta ir valstybės programoje. „Valstybės biudžetas iš uosto ir susijusių su jūros verslu organizacijų per mokesčius gauna nemažą dalį pinigų, o investicijoms skiria išties menkas sumas“, - teigė pašnekovas. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.