Naujienos
10 britų mėgstamų aforizmų, į pasaulį paleistų populiarių žmonių – šių aforizmų reitingą TV kanalas Sky News paskelbė prieš metus. Šiuo rašinių ciklu mėginu juos interpretuoti.
Penktojoje vietoje – anglų istoriko ir visuomenės veikėjo lordo Actono aforizmas: „Valdžia gadina, o absoliuti valdžia gadina absoliučiai“. Šeštojoje – anglų filosofo ir matematiko Bertand’o Russello aforizmas „Kare laimi ne tas, kas teisus, o tas, kas lieka gyvas“.
Kodėl šlovė, finansinė ir politinė galia, įtaka, moterų (ar vyrų) palankumas apnuogina žmogaus charakterį ir asmenybę? Todėl, kad staigus pripažinimo, įtakos, prestižo ir jėgos pliūpsnis atveria ir apnuogina visos iki to laiko plėtotos to žmogaus veiklos intencijas. Jei jis siekė aukšto politinio, administracinio ar akademinio posto, vedinas ne moralinės ar dvasinės misijos pojūčio ir profesinio gyvenimo tikslų, didesnių už jo asmeninius tikslus, o tik žūtbūtinio siekio įrodyti savo tikrąją vertę kažkada jo neįvertinusiai šeimai ar profesinei aplinkai, suvesti sąskaitas su jį kažkada pažeminusiais kolegomis ar tiesiog atkeršyti atgrasiam pasauliui už nenusisekusį savo gyvenimą, pokytis įvyks itin greitai.
Mums neretai atrodo, kad valdžia žmogų gadina palengva ir laipsniškai. Netiesa. Ji sugadina jį žaibiškai, tik žmogus kurį laiką dar stebi savo aplinką ir neskuba prabilti savo tikrąja intonacija bei apnuoginti savo tikrąsias vertybes bei gyvenimo tiesas. Jis tiesiog maskuojasi. Tad gal net ne apie sugedimą, o apie tikrojo asmenybės branduolio atsivėrimą bei apsinuoginimą čia tektų kalbėti.
Juk mes nieko nežinome apie save, kol nepatenkame į situacijas, pareikalaujančias mūsų ryžtingo atsako. Kai reikia ginti puolamą arba žeminamą draugą arba įžeistos moters garbę, joks išsilavinimo cenzas ir retorika nepadės. Arba tu bailys ir konformistas, arba ne. Arba pastatai save patį smūgiui ir mėgini apsaugoti puolamąjį, arba bėgi į krūmus ir taktikos sumetimais susigalvoji atsajos, konflikto, įsižeidimo ant puolamojo, slapto ir atitolinto veikimo arba pasaulio paneigimo versiją, kuri tik bejėgiškai maskuoja baimę.
Ar Williamo Shakespeare’o „Ričardo III“ pagrindinis veikėjas Glosteris, tapęs politine pabaisa ir pražudęs visus savo geradarius, draugus bei sąjungininkus, pasikeitė per naktį? Ar čia įvyksta stebuklinga jo metamorfozė? Ne. Glosteris toks buvo visada, tik jam prireikė valdžios ir jėgos, kad tikrieji jo veikimo motyvai ir tikslai pagaliau atsiskleistų. Juolab kad ir pats Glosteris nė nemėgina slėpti noro atkeršyti kvailiems, bevaliams, tingiems, bet gamtos apdovanotiems fiziniu grožiu padarams – kitaip tariant, atkeršyti pačiai gamtai arba Dievui.
Todėl puikų ir taiklų lordo Actono aforizmą man knieti perfrazuoti – „Valdžia apnuogina, o absoliuti valdžia apnuogina absoliučiai“. Tikra tiesa, patvirtinta psichologų ir sociologų studijų, kad dėl staiga įvykusių pokyčių žmogaus gyvenime įvyksta ir dideli asmenybės pokyčiai – sukilėlis ir maištininkas tampa diktatoriumi, teisingas ir doras žmogus nustoja taręsis su senais draugais ir aklai pasikliauja tik saujele pataikūnų ir intrigantų, didelių tikslų siekiantis ir per juos šalia esančių savo artimųjų bei draugų nematantis lyderis už visas savo nesėkmes pradeda kaltinti būtent savo tyliai kenčiančius artimuosius ir draugus, o ne pernelyg ambicingus ir pavojingus savo tikslus. 2 psl. >
Taip 2008-08-04 11:05
Kaip įdomu; kaip puikiai parašytas straipsnis; skaitai ir tiesiog matai, kad vos ne kiekvieną...
to linas.poska 2008-08-04 07:18
Ir kodel saovietu zveriskumas"tiek toli nesiekdamas" nugalabijo desimti kartu daugiau zmoniu????
to (2inž)---inž 2008-08-03 21:15
Nemažai tiesos pasakėte. Taip, lietuviams ir Lietuvai iš žydų ir Izraelio vertėtų...
linas.poska 2008-08-03 21:11
Na, neskaičiau šio Sajos, ir jis man šiaip ribotas autoritetas, šeštojo dešimtmečio...