Naujienos
Aš rašau šykščiai – kiekvieną minimalų pamatytą, išgirstą ar perskaitytą daiktą stengiuosi ištempti iki kelių tūkstančių ženklų ir šitaip užpildyti „Miesto legendų“ rubriką.
Bet štai teksto atidavimo laikas artėja, aš karštligiškai vartau užrašų knygutę ir randu tik visiškai niekingus fragmentus, jų niekaip nepaversiu istorija su įžanga, pabaiga ir moralu. Vasara...
Kojos ir kojinės
Sutinku gatvėje savo buvusį darbuotoją. Prieš kelerius metus jis įstojo į kažkurį iš tūkstančių Londono universitetų.
– O, – beveik nuoširdžiai džiugiai ištariu bandydamas atsiminti jo vardą, – sveikas.
– Sveikas, – atsako buvęs darbuotojas.
Aš supratau, kad padėtis pasikeitė ir kad mes dabar vienas kitą tujinam. Galvoje lyg ir susiformavo pamirštas vardas, bet aš nerizikavau. O jei ne tas?
– Jau baigei? – paklausiau ir sulaukiau vangaus linktelėjimo.
– Apie ką rašei bakalaurinį? – tęsiu monologą.
Ir išklausau neįtikėtiną istoriją. Buvusio darbuotojo baigiamasis mokslinis darbas vadinosi „Posovietinės erdvės gyventojų fiziologinė antropologija“. Ką tik iškeptas mokslininkas man gana išsamiai atpasakojo savo kūrinio metodologiją ir argumentaciją, o trumpa išvada tokia: jis įrodė, kad visi buvusių sovietinių kraštų gyventojai (ir liaudies demokratijos valstybių žmonės taip pat) turi du absoliučiai išskirtinius bruožus.
Pirmasis – šios teritorijos vyrai vasarą, avėdami sandalus, visuomet apsimauna kojines. Paaiškinimai, kodėl jie taip daro, buvo klampūs – nuo atavistinio saugumo jausmo iki medicininių dalykų – pirštai ir nagai atrodo pernelyg neestetiškai. O neestetiški jie todėl, kad sovietų laikais avalynė buvo nekokybiška, baseinai nešvarūs, vaistai nuo grybelio – neveiksmingi. Antroji savybė – Rytų Europos moterys, kai stovi ir ko nors laukia, sukryžiuoja kojas. Buvęs darbuotojas šiek tiek paraudęs paaiškino, kad, anot jo, tai susiję su nekaltybės ir defloracijos konfliktais.
Viską išklausęs, po pauzės skėstelėjau rankomis ir sušukau:
– Tu genijus! Tu apmovei visą universitetą! Ir dar anglišką... Tiksliau, tu juos ir apmovei, nes jie anglai... Ir jie patikėjo?!
Buvęs darbuotojas tylėjo. Jis priekaištingai žvilgtelėjo į mano kojas. Aš jaukiai pajudinau pirštus, supakuotus į tvarkingas juodas kojines, ir atsisveikinau.
Balta ir juoda
Savaitgalį važiavau į sodybą. Man vairuoti nereikėjo, todėl pasiėmiau šūsnį mėgstamiausių žurnalų – „Žmones“, „Privatu“, „Klubą“. Pats tas pusantros valandos kelionei. Bet planas nepavyko. Vairuotoja, tobula mašinų pardavėja, visą kelią pasakojo apie savo profesijos subtilybes. Aš sužinojau, kokių transporto priemonių pirkti negalima. Išklausiau Lietuvos piliečių derybinių gebėjimų analizę. Pasirodo, geriausiai derasi vietiniai lenkai – jie susirenka visas įmanomas nuolaidas ir papildomą įrangą. Lengviausiai mašinas perka rusai, o lietuviai – per vidurį. Bet komplikuočiausi pirkėjai yra moterys. Joms, pasakojo mano pašnekovė, rūpi tik mašinos grožis ir spalva. 2 psl. >
Airiui 2008-08-06 20:54
O i airiu apsirengima net nereikia ziuret juk jie balti ir ryzi:)
P.K. 2008-08-03 21:07
Fainas autorius.
airis 2008-08-01 17:06
lietuvius vyrus ir kitus posovietikus atskirti galima is:1.Suvarzytos, nelaisvos, nerangios...
Levas 2008-08-01 16:57
Dėl kojinių bei sandaliu:tai tikrai jauciu diskriminacija. Moterys visa vasara ofise gali...