Naujienos
Nors Tarptautinis valiutos fonas skelbia apie pasaulinę paskolų rinkos krizę ir apie pasaulio bankų patirtus didelius nuostolius, Lietuvos bankai šios krizės beveik nejaučia.
Pasak jų, didžiausią krizės poveikį jaučia tie, kurie investavo į JAV nekilnojamojo turto rinką.
Krizė paskolų rinkoje
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje pranešama, kad pasaulinė paskolų krizė nerodo jokių silpnėjimo ženklų. Krizę gilina lėtėjanti ūkio plėtra ir mažėjančios nekilnojamojo turto kainos. Pasaulio bankai patiria vis daugiau sunkumų, todėl jie gali dar labiau sugriežtinti skolinimąsi.
Taip pat pranešime pažymima, kad nuo šios krizės gali nukentėti ir besivystančios šalys, juose dabar didėja infliacija, svyruoja valiutų kursai bei lėtėja ūkių plėtra.
Liepos 28 dieną paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad bankai į nuostolius nurašė beveik 500 mlrd. JAV dolerių.
Tiesioginio poveikio nėra
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigė, kad Lietuvai dėl pasaulinės paskolų rinkos krizės tiesioginio poveikio nėra, tačiau visumoje pasaulio rinkose finansinio sektoriaus įmonės turi rimtų problemų, todėl didėja skolinimosi kaštai pasaulio rinkose, o tai netiesiogiai atsiliepia ir Lietuvos bankų išteklių kainai. Visa tai veikia ir paskolų klientams palūkanų normą.
Pasak jo, Lietuvos bankai per pirmąjį pusmetį uždirbo 649 mln. litų pelno, visi Lietuvos bankų asociacijos nariai dirbo pelningai.
„Šalių, kurių bankinės sistemos turi sunkumų, vyriausybės imasi labai rimtų priemonių, todėl, manau, situaciją pavyks normalizuoti, nors tai gali užtrukti. Lietuvos bankams šiuo metu didesnę riziką kelia Lietuvos ūkio augimo lėtėjimas nei neramumai pasaulio finansų rinkose“, - Verslosavaite.lt teigė S. Kropas.
Lietuviai krizės nepajuto
AB „Danske bankas“ atstovas spaudai Rolandas Kajokas teigė, kad Lietuvoje veikiantys bankai didžiąja dalimi remiasi Skandinavijos bankinių grupių kapitalu, kuris į JAV rinką praktiškai buvo neinvestavęs pinigų, todėl daugelis Lietuvos bankų nepajuto šios krizės.
„Žinoma, krizė yra krizė ir ji veikia absoliučiai visą ekonomiką. O kalbant apie besikeičiančias makroekonomines sąlygas, natūralu, kad keičiasi ir bankų požiūris – bankai tampa atsargesni: atidžiau vertinamos kliento galimybės, ypatingas dėmesys kreipiamas į ateities lūkesčius, kurie šiandieninėje situacijoje yra pasikeitę, vengiama didesnės rizikos“, - Verslosavaite.lt teigė R. Kajokas.
Pasak AB „Nordea Bank Lietuva“ mažmeninės bankininkystės vadovo Jauniaus Marinsko, „Nordea“ grupė nedalyvavo JAV nekilnojamojo turto rinkos vertybinių popierių operacijose, todėl krizės poveikio nepajuto.
„Mūsų duomenimis, kiti Lietuvos bankai taip pat nuo to nenukentėjo, todėl kalbėti apie Lietuvos finansų ir bankų rinkos krizę būtų nepagrįsta. Žinoma, bankai yra veikiami prastėjančių lūkesčių ir bendros makroekonominės situacijos, kuri vis dar prastėja ir šio proceso apogėjus greičiausiai bus pasiektas kitąmet. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.