Kitas pavojus – tokiu atveju gali būti pakeisti ne tik tikslai, bet ir esminiai principai. Atskilusios grupės gali pasirinkti kitokius būdus kovoje už Tibeto nepriklausomybę ar platesnę autonomiją – partizaninių būrių organizavimą, galbūt net teroristinius veiksmus ir pan. Toks scenarijus gali būti gana tikėtinas po sąlyginės sėkmės šių metų riaušėse Lhasoje – po jų jau yra žengti pirmieji žingsniai dialogo atkūrime. Tačiau taikaus principo išsižadėjimas ne tik sukompromituotų patį tibetiečių judėjimą, tačiau ir įduotų naują ginklą į rankas Kinijai – būtų galima taikyti „nesiderėjimo su teroristais“ principą.
Galiausiai, Vakarai būtų mažiau suinteresuoti dalyvauti Tibeto sprendime, šio šalininkams praradus charizmatišką lyderį. Dalai Lama XIV ne tik spaudoje siejamas su taika, užuojauta, moralumu ir geranoriškumu, bet ir yra įgijęs didžiųjų valstybių vadovų pagarbą ir palankumą. Deja, dažniausiai toks palankumas būna tik deklaratyvus.
Ką didžiosios pasaulio valstybės ir tarptautinės organizacijos šiuo metu yra linkusios daugiausiai padaryti – tai skatinti dialogą tarp Dalai Lamos ir Pekino. Be abejo, į pirmą vietą čia reikia iškelti ekonominį aspektą – Kinijai tampant pasaulio „prekių sandėliu“ ir svarbia ekonomine partnere, valstybių vadovai turi gerai apgalvoti prieš žengiant bet kokį žingsnį paramos Tibetui link.
Tenka pripažinti, kad jei ir yra daromas oficialus pareiškimas dėl situacijos šiame regione, beveik visada yra apsiribojama žmogaus teisių pažeidimais (visų pirma – religinių laisvių apribojimais), tačiau teisės į apsisprendimą principas dažniausiai lieka nepaliestas. Galiausiai, didžiosios valstybės šiuo metu Kiniją dažniau traktuoja kaip strateginę partnerę, o ne konkurentę.
Akivaizdu, kad lengvo sprendimo sprendžiant Kinijos – Tibeto problemą nėra. Jo ir negali būti, kai yra kalbama apie teisės į apsisprendimo ir teritorinio vientisumo principų susikirtimą. Nors Kinijai dabar yra pakankamai palankus metas ieškoti konsensuso, viena aišku – jei pasaulis liks nuošalyje nuo šio konflikto, sprendimo tikėtis neverta. O tam, kad Tibeto klausimas nebūtų išstumtas, ir pasaulinės darbotvarkės, akcijos už Tibetą (įskaitant ir Lietuvoje) turėtų vykti ir po Olimpinių žaidynių.
(„News Bridgepix“ nuotr.)
Naujienos




















. 2008-08-11 21:53
protingai, izvalgiai parasyta.
prijauciantis 2008-08-11 15:24
nu jo, cia idomiai. bet siaip netikiu, kad Kinija susivoks, o pasaulis skirs daugiau demesio. po...