("News Bridgepix" nuotr.)
Ar Lietuva tikrai homofobiška, kaip tvirtina kai kurie politikai, sakantys, jog neseniai vykusiame gėjų ir lesbiečių festivalyje Stokholme buvo jausti laisvės ir pakantumo dvasia, o Lietuvoje tvyro neapykanta? Ar mūsų šalyje diskriminuojamos moterys? Apie tai savaitraštis „Veidas“ kalbėjosi su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi teisininku Henriku Mickevičiumi.
Veidas: Šią vasarą Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, remdamasis Lietuvos ratifikuota JT konvencija dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo (CEDAW), kritikavo Lietuvą dėl nepakankamo moters teisių gynimo. Kaip manote, ar tikrai moterys Lietuvoje diskriminuojamos?
H.M.: Prisipažinsiu, nesu susipažinęs su to komiteto išvadomis. Bet dėl moterų teisių Lietuvoje tikrai yra problemų. Prekybos žmonėmis aukos dažniausiai yra moterys, šiek tiek rečiau - vaikai. Buvo nemažai rašoma apie tai, kad prekybos žmonėmis atžvilgiu Lietuva yra ir „gavėja", ir „pardavėja". Moterys labiau kenčia dėl skurdo. Darbo rinkoje moterys gauna mažesnį nei vyrai atlyginimą už panašų darbą. Kaip periferinei valstybei, Lietuvai būdingi tam tikri stereotipai: kad moters vieta - virtuvėje, kad neva esama moteriškų, nevyriškų profesijų. Lietuva moters teisių apsaugos atžvilgiu, manyčiau, yra probleminė šalis.
Veidas: JT komiteto nariai kritikavo Lietuvos parlamentarų ketinimus uždrausti abortus, taip pat tikėtina, kad jų išvados bus nepalankios seimo šįmet priimtai Šeimos koncepcijai. iš kur toks JT ekspertų nusistatymas ir ar verta Lietuvos parlamentarams reaguoti į šią kritiką?
H.M.: Žodis „nusistatymas" turi neigiamą atspalvį. Nesakyčiau, kad tai JT ekspertų nusistatymas: tai tiesiog išreikšta pozicija, paremta tarptautiniais bei europiniais standartais. Pagal šiuos standartus - bent jau esant dabartinei žmogaus teisių sampratos raidos stadijai,- negimusi gyvybė nėra žmogus, todėl ji neginama tuo pačiu lygiu kaip žmogus. Trumpai tariant, ji neturi žmogaus teisių. Tai nereiškia, kad nereikia rūpintis nėščios moters sveikata, sudaryti jai sąlygų išnešioti ir pagimdyti kūdikį.Tačiau,kalbant principiniu lygiu, vaisius nėra žmogus ir neturi žmogaus teisių. JT ekspertai, kiek žinau, kartoja šią poziciją, kuri prieštarauja už abortų draudimą balsavusios Lietuvos parlamentarų daugumos nuostatai. Abortus draudžiančio įstatymo projektas nesunkiai kritikuotinas ir žmogaus teisių apsaugos, ir grynai politiniu požiūriu. Pritariu JT žmogaus teisių ekspertams, kritikuojantiems šią Lietuvos politikų poziciją.
Veidas: Ar tikėtina, kad artimiausiu metu padėtis Europoje pasikeis ir negimusios gyvybės teisės bus prilygintos žmogaus teisėms?
H.M.: Neatrodo, kad artimiausiu laiku ji keistųsi, o kas bus po penkiasdešimties metų,sunku pasakyti. Reikia pripažinti, kad Europa pastaruoju metu šiek tiek socialiai konservatyvėja, ir šiam procesui didelę įtaką daro Rytų Europa. Tačiau liberalioji socialinių santykių reguliavimo tradicija Europoje vyrauja ir artimiausioje ateityje ji išliks. 2 psl. >
Naujienos


















baisu 2008-08-24 13:42
baisus zmones cia raso komentarus... liaukites izeidineti p. Mickeviciu... kur ziuri...
Algimantas 2008-08-20 19:31
Tokių teisės specialistų, kaip p. H. Mickevičius Lietuvoje yra šimtai. Ar gali būti...
:) 2008-08-19 12:09
Man atrodo, prisidengdamis kai nekurias nedemonstruotinas vietas "europietiškomis" vertybės...
klm 2008-08-19 08:54
sunku patikėti, kad tiek daug lietuvių mano, jog budami katalikais jie pateks į "dangų".