Naujienos
Su rimtomis demografinėmis problemomis susidūrusi Rusija norėtų susigrąžinti 25 milijonus tėvynainių iš vadinamojo „artimojo užsienio“ – NVS ir Baltijos šalių.
Repatriacijos programos atstovybės jau veikia Rusijos ambasadose Latvijoje, Armėnijoje, Gruzijoje ir kitose šalyse, o kitąmet tokia atstovybė bus atidaryta ir Vilniuje. Kuo Maskva ketina vilioti Lietuvos rusus?
Rusijos pilietybė – žaibo greičiu
Rusijos Federalinė migracijos tarnyba iš užsienio šalių į Rusiją gyventi persikeliantiems tėvynainiams nešykšti dosnių pažadų: bus padengtos visos persikėlimo išlaidos, išmokėta speciali pašalpa, suteiktas būstas, darbas ir įvairių socialinių paslaugų paketas.
Be to, apsisprendusiems grįžti į tėvynę nebereikės metų metais laukti Rusijos pilietybės. Jei Rusijoje gyvenantys atvykėliai iš kitų šalių Rusijos pilietybės gali tikėtis tik po 5 metų, repatriacijos programos dalyviams ją žadama suteikti per 2 – 3 mėnesius. Jiems net nereikės vargti dėl biurokratinės pilietybės įgijimo procedūros – pasak Rusijos Federalinės migracijos tarnybos atstovų, persikėlėliui tereikės užpildyti prašymą, o visa kita padarys patys tarnybos darbuotojai.
Taigi, 2007 m. į Rusijos ambasadas JAV, Vokietijoje, Izraelyje, Ukrainoje, Lietuvoje, Estijoje ir keliose kitose šalyse atėję šiose šalyse gyvenantys rusai savo gyvenimą galės pakeisti pasinaudoję „vieno langelio“ principu: pakaks pareikšti norą, o visus persikėlimo į tėvynę rūpesčius prisiims Migracijos tarnybos atstovai.
Tačiau būsimiems repatriantams iš karto aiškiai nurodoma svarbiausia sąlyga: norėdami pasinaudoti šios programos privalumais jie turės atsisakyti užsienio valstybės pilietybės, jeigu tokią turi. Nėra jokio „atsarginio išėjimo“: naudotis dviguba pilietybe nebus leidžiama. Oficialiai nurodomos tokios priežastys: dvigubą pilietybę turintys asmenys galėtų išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus ir išvengti karinės tarnybos Rusijos kariuomenėje. Kalinių Rusijoje ir taip daug, o kareivių labai trūksta.
Jei tikėtume Rusijos Federalinės migracijos tarnybos atstovų pareiškimais, ši sąlyga baugina ne visus: susidomėjimas repatriacijos programa „milžiniškas“. Kur konkrečiai? Pavyzdžiui, Turkmėnijoje, kur kasdien sulaukiama po kelis šimtus persikėlėlių pareiškimų.
Repatriacija gina rusus
Tačiau repatriacijos į Rusiją programa, pasak dienraščio „Komersant“, buvusiose Tarybų Sąjungos respublikose vertinama labai prieštaringai. Jai esą priešinasi Ukrainos ir Kazachstano vadovai. Šių šalių žiniasklaidoje įsižiebė polemika dėl Rusijos perviliojamos kvalifikuotos darbo jėgos, kurios trūksta ir vietinėje darbo rinkoje. Repatriacijos programos rengėjai neslepia, kad jiems pirmiausia rūpi specialistai – inžinieriai, gynybos pramonės darbuotojai ir kt.
Kai kur pasipriešinimas toks stiprus, kad Rusijos Federalinė migracijos tarnyba net abejoja, ar bus leista atidaryti jos atstovybes prie ambasadų. Konkrečios šalys atvirai neįvardijamos, tačiau teigiama, kad net ir blogiausiu atveju neketinama nuleisti rankų: repatriantų reikalais užsiims konsuliniai skyriai, papildyti naujais darbuotojais. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.