Naujienos
Kas pasikeitė nuo 1968-ųjų Europoje? Beveik niekas. Skiriamoji linija tarp Rytų ir Vakarų ir toliau lieka atminties riboženklis tarp Prahos ir Paryžiaus Lotynų kvartalo. Tie, kuriuos labiau už viską sukrėtė 1968-ųjų Praha ir Jano Palacho susideginimas, priklauso vienai istorinės atminties, politinio jautrumo ir moralinės vaizduotės zonai. Tie, kuriem iki šiol atrodo, kad centrinis Europos įvykis buvo antiburžuazinė vakarietiško jaunimo revoliucija, vėliau tik leidusi papildyti tą pačią buržuaziją ir Vakarų Europos establishment’ą buvusiais maištininkais (abejojantieji tegu akimirkai apsisunkina ir prisimena buvusį Vokietijos užsienio reikalų ministrą Joschką Fischerį ar Europos Parlamento narį, 1968-ųjų herojų Danielį Cohn-Benditą), gyvena visiškai kitame atminties režime ir kitoje jautrumo zonoje.
Mūsų akyse 2008-ieji gali pasaulį vėl padalinti į tokias tarpusavy nekomunikuojančias zonas – tuos, kuriems šitie metai yra visų pirma Pekino olimpiados metai, ir kitus, kuriems visi olimpiniai idealai ir chartija mirė tą pačią akimirką, kai Gruziją užpuolusi ir nusiaubusi naujoji Rusija nebuvo pašalinta iš olimpinių žaidynių. Vieniems šitie metai taps JAV prezidento rinkiminės kampanijos ir naujųjų Europos vilčių, kad George’ą W. Bushą pakeitęs naujasis prezidentas atkurs JAV autoritetą pasaulyje bei Europos ir JAV solidarumą, laikotarpiu. Kiti gi turės visas priežastis manyti, kad XXI amžiuje karo nusikaltėlį ir KGB maniaką Vladimirą Putiną nuo respektabilaus ir Vakarų gerbiamo ryžtingo Rusijos politiko bei aistringo savo šalies patrioto Vladimiro Putino skiria viso labo tik sėkmingas smurtas.
Juk ne kas kita, o tik pavykusi karinė operacija, laimėtas karas ir savo brutalumu atvirai fašistinės smurto bei jėgos kalbos sėkmė nulemia, ar šito žmogaus laukia teisiamųjų suolas Hagos tribunole, ar džiaugsmingas bendravimas su visą jo sielą ir toliau jo akyse įžvelgiančiais bei su juo šampaną geriančiais Vakarų valstybių vadovais. Operacijai nepavykus ar smukus finansinei bei karinei galiai, galingas veikėjas virsta nusikaltėliu. Tiesa yra jėga, o jėga yra tiesa. Karo pradėjimas ir gėdingas jo pralaimėjimas yra karo nusikaltimas. O kuo gi dar skiriasi Radovanas Karadžičius ir Slobodanas Miloševičius nuo Vladimiro Putino?
Kuo skiriasi 1968-ieji nuo 2008-ųjų? 1968-ieji suformavo visą Europos atminties ir jautrumo sluoksnį, nesvarbu ar mums didesniu herojumi lieka Havelas, ar Cohn-Benditas. O 2008 metai gali būti JAV ekonominės krizės, Pekino olimpiados ir naujųjų lokalinio bei globalinio kičo švenčių nublokšti į istorijos paraštę. Pasaulis po dešimtmečio bus toks, kaip jis traktuos Rusijos ir Kinijos smurtą bei agresiją savo buvusių ar esamų kolonijų atžvilgiu. Poimperiniu ir pokolonijiniu jis taps tik galutinai atskyręs nebaudžiamą smurtą nuo civilizuotos politikos.
Ar mes judame orvelizacijos link, kada, kiek perfrazuojant George’ą Orwellą ir „1984-ųjų“ personažo O’Brajeno žodžius, 1968-aisiais dar buvo žudoma vardan idėjos (kad ir pamišėliškos), o 2008-aisiais kareivišku batu mindomas žmogaus veidas tikrai ne tam, kad būtų įtvirtinta kokia nauja ar sena ideologija, o tik tam, kad jis įsisąmonintų, kieno rankose galia?
Šis klausimas žmonijai jau užduotas.
ka manome 2008-08-26 17:44
Manome, kad Donskis negali nerasyti. O rasyti sugeba tik taip: reaguodamas i pasaulio spaudos...
Pirmam (o iš tikrųjų paskutiniam) kartui 2008-08-24 03:11
Ir ką, ruski, nepatinka Prezidento Saakašvilio pasakyta tiesa? Tuoj tavo skeltanagiams teks...
PirmaKarta 2008-08-24 00:04
Bernars - Henry Levy"Georgia at War: What i saw"August 20, 2008Citata "internacionalistas"...
L.K. 2008-08-23 19:42
Labai daug turinio ir žinomų įvykių perpasakojimų. Pabaigoje - paralelės ir išvados geros.