Naujienos
Pasinaudodami parlamentinės kontrolės suteiktais įgaliojimais Seimo nariai noriai šokdino vykdomąją valdžią, rašoma pirmadienio "Lietuvos žiniose".
Per ketverius besibaigiančios kadencijos metus Seime buvo sudaryta 15 laikinųjų tyrimo komisijų ir 82 darbo grupės.
Premjerui, ministrams ir kitų žinybų vadovams parlamentarai raštu pateikė 170 paklausimų (iki liepos pabaigos), Vyriausybei ir jai pavaldžioms institucijoms suformulavo 250 pavedimų. Kas savaitę Vyriausybė in corpore ar atskiri ministrai atsakinėdavo į parlamentarų klausimus plenariniuose posėdžiuose. O kur dar nuolatiniai ministerijų vadovų kvietimai į frakcijas „ant kilimėlio“! Ir tai toli gražu ne viskas, kas telpa į parlamentinės kontrolės sąvoką. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas teigė, kad dabartinis parlamentas šia savo teise naudojosi kur kas aktyviau nei ankstesni Seimai, kurių veiklos metu parlamentinės kontrolės praktika ir įgūdžiai tik formavosi.
Interpeliacijų pragaras
„Be jokių abejonių, šis Seimas buvo apėmęs kur kas platesnį parlamentinės kontrolės barą. Vykdomajai valdžiai visuomet reikėjo būti pasiruošusiai ateiti atsiskaityti ar pasiaiškinti. Kitaip sakant, kontroliuojanti parlamento ranka visą laiką buvo ant vykdomosios valdžios pulso“, - sakė Č.Juršėnas.
Tiksliau sakant, ne tik ant pulso, bet ir ant „gerklės“. Seimo nariai mielai rinkosi vieną populiariausių parlamentinės kontrolės formų interpeliaciją vykdomosios valdžios atstovams. Šios kadencijos Seime išmėginimą tokia procedūra teko patirti šešiems Vyriausybės atstovams - penkiems ministrams ir premjerui Gediminui Kirkilui. Dviem ministrams (dabar jau buvusiems) - Arūnui Kundrotui ir Romai Žakaitienei - interpeliacija buvo pareikšta du kartus. Visais atvejais finalas buvo vienodas - pareigūnai liko savo postuose.
Keturis kartus per šią kadenciją buvo atliktas parlamento vadovybės „auditas“. Nepasitikėjimas buvo skelbiamas trims jos atstovams. Po vienos tokių procedūrų Seimo pirmininko kėdės 2006-ųjų balandį neteko socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas. Jo vietą užėmęs tuometinis Pilietinės demokratijos partijos lyderis Viktoras Muntianas nepasitikėjimo procedūrą ištvėrė du kartus (tačiau iš posto pasitraukė dėl kitų priežasčių). Seimo vicepirmininkas konservatorius Andrius Kubilius šių metų kovą iš nepasitikėjimo balos išlipo sausas.
Griežčiausios nepasitikėjimo formos - apkaltos šįkart buvo išvengta. Šios kadencijos Seime, pasinaudojus britų parlamento patirtimi, buvo įsteigtas Audito komitetas (2004-ųjų gruodį). Svarbiausias jo uždavinys - akylai prižiūrėti, ar racionaliai naudojamas valstybės turtas ir lėšos.
Paklausimų sumažėjo
Palyginti su praėjusia kadencija, dabartiniai Seimo nariai kur kas mažiau eksploatavo laiškų rašymo žanrą. Per ketverius metus premjerui, ministrui ir kitų žinybų pareigūnams raštu buvo pateikti 168 paklausimai, 2000-2004 metais - net 360. Be tuometinių aktualijų, parlamentarams, pavyzdžiui, rūpėjo kinų diasporos Lietuvoje, stomatologės Renatos Smailytės, agresyvių šunų veislių, lytinių nusikaltimų, diplomatų piktnaudžiavimo tarnyba reikalai. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.