"Gamma" nuotr.
Gruzijoje įsiplieskusi sena Maskvos ir Vakarų kova dėl įtakos Rytų Europoje bei Centrinėje Azijoje atskleidė, kad Rusija ne tokia stipri, kaip atrodo, tvirtina dienraštis „Financial Times Deutschland“.
Pasak dienraščio, po to, kai Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko pavaduotojas Anatolijus Nogovicynas spaudos konferencijoje pareiškė, kad į Juodąją jūrą plaukia JAV, Kanados ir Lenkijos karo laivai, kai kurie pajuto artėjant antrąją Kubos krizę. Varšuva paprieštaravo, kad apie planuotus karinius laivyno mokymus Kremlius seniai žinojo, tad naudoti tai politiniais tikslais yra „žema“. Nuo pat karo Kaukaze pradžios pareiškimų, kuriais keičiasi Rusija ir Vakarai, tonas tampa vis dygesnis, rašo „Financial Times Deutschland“. Prezidentas G. Bushas apkaltino Maskvą „agresyvia eskalacija“. Komentatoriai pranašauja, kad rugpjūčio 8-oji, kai prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas, taps naujojo šaltojo karo pradžios data.
Vakarų karo laivai iš tiesų vyksta į Juodąją jūrą: pasak Vašingtono, jie gabena humanitarinės pagalbos krovinius dėl Gruzijai priklausančios maištingos Pietų Osetijos respublikos kilusio karo aukoms. Tačiau, pasak dienraščio, pasauliui negresia nei nauja Kubos krizė, nei naujas šaltasis karas. Rusija jau nėra supervalstybė, galinti kalbėtis su Vakarais kaip lygi su lygiais.
Konflikto Kaukaze žaizdre vėl įsiplieskė rusų ir amerikiečių kova dėl įtakos Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje. Gruzija – vienintelė pusiau demokratinė valstybė Kaukaze, iš visų jėgų siekianti integruotis į Vakarus. Ji gali tapti 10-ąja šalimi iš anksčiau priklausiusių Sovietų Sąjungai ar buvusių jos įtakos sferoje, kurios tapo NATO narėmis. Vienuoliktąja po Gruzijos gali tapti Ukraina. Maskvai tokia perspektyva kelia šoką. Pervertinusi savo jėgas ir imperinių tradicijų poveikį, Rusija sukurstė karą, kad sustabdytų Tbilisį.
Maskvos pasitikėjimas savimi ir klaidingas Vakarų suvokimas, neva Rusija tebėra supervalstybė, remiasi keturiais faktais, teigia dienraštis. Štai jie: rusai po amerikiečių turi galingiausią pasaulyje branduolinį arsenalą. Rusija pagal plotą yra didžiausia pasaulio šalis. Rusijoje yra ketvirtadalis pasaulio gamtinių dujų atsargų, ji užima antrąją vietą planetoje pagal naftos gavybos apimtis. Be to, Rusija yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.
Tačiau atidžiau panagrinėjus mažiausiai 3 iš šių faktų neturi realios reikšmės, teigia dienraštis. „Kai pradedama kalbėti apie Rusijos pavojingumą, visada orientuojamasi į seną įvaizdį, – aiškina Rytų Europos tyrimų instituto Brėmene analitikas Hansas-Henningas Schröderis. – „Imperinė Rusija – tai fantominis skausmas.“
Rusijos branduolinis potencialas nebuvo modernizuotas nuo 1992 m. JAV tvirtina, kad dėl šios priežasties Maskva negalėtų smogti atsakomojo atominio smūgio. H. Schröderis pabrėžia, kad branduolinis ginklas yra nepriimtinas realiomis karo veiksmų sąlygomis ir tinka tik politiniams bauginimams. O kadangi ir įprastos Rusijos ginkluotės rūšys yra pasenusios, pasak analitiko, ji smarkiai atsilieka nuo NATO. 2 psl. >
Naujienos


















wsw 2008-09-02 07:18
Round the Lithuania by Bike {at night}: youtube.com/watch?v=L47-Uf8ixM4
viskam 2008-09-01 12:13
ateina savas laikas uzsidarytu rusijos sienos rusai jau pajuto pinigeliu skoni kuriuos atsuiveza...
mazutas 2008-08-26 17:44
jack-jack: prie brežnevo šaltojo karo neatlaikė sovietų sąjunga :)
Jack-Jack 2008-08-26 11:48
Rusija šaltojo karo neatlaikytų, kaip neatlaikė ir prie Brežnevo. Vien grūdais nesimaitinsi,...