Naujienos
Autoritetingiausias informacijos apie lietuvių kalbą šaltinis „Didysis lietuvių kalbos žodynas“ išvardina keletą žodžio vertybė reikšmių: (1) vertas, brangus daiktas ar dalykas; (2) vertė, vertumas; (3) teigiama ypatybė; (4) aukštas rangas, padėtis.
Toks daugiareikšmiškumas mažų mažiausiai trikdo. Autoritetingasis šaltinis, užuot viską tvarkingai sudėliojęs į lentynėles bei stalčiukus ir buvęs „vadovu pasimetusiajam“, atrodytų, tik dar labiau pastarąjį išmuša iš vėžių.
Kas gi tos vertybės?
Pirmasis ateinantis galvon atsakymas kuo aiškiausiai nukreipia etikos, moralės filosofijos ir joje jau seniai svarstomos problematikos link. Kaip turėčiau gyventi, kaip turėčiau elgtis, - klausia moralės filosofai ir pateikia kuo įvairiausių atsakymų, nuo konkrečių elgsenos orientyrų, vadinamų dorybėmis (Aristotelis), iki labai abstraktaus principo, jog tavo elgesys galėtų tapti visuotine elgesio norma (I. Kantas).
Tačiau pasaulyje, kuriame gyvename, vertybėmis laikoma ne vien tai, o gal net visai ne tai. Mokslininkai antropologai sako, jog vertybės tai ne tik elgesio principai, bet ir apskritai viskas, ką individai laiko svarbiu ir į ką orientuodamiesi gyvena savuosius gyvenimus. Ilgą laiką (bent jau iš principo) sietos su individais, šiuo požiūriu regimos vertybės įgauna ir socialinę dimensiją. Vietoje žodžio vertybė šiame kontekste mieliau vartojamas žodis vertė.
Na, o vertė, kasdienėje vartosenoje visų pirma suprantama kaip pinigų pajėgumas išmatuoti visus daiktus. Tokia termino transformacija ne tik leidžia geriau suvokti vertybių sampratos pokyčius moderniojoje sąmonėje, bet ir gražina į „Didįjį Lietuvių kalbos žodyną“, kuriame pirmoji reikšmė nusako vertybę kaip brangų daiktą.
Tačiau viduje tokiai sampratai priešinasi viltis, jog visgi ne visos vertybės gali būti sėkmingai paverstos vertėmis. Žinoma, juk esama ir, matyt, šiandienėje Lietuvoje ne pačius geriausius laikus išgyvenančių kultūros vertybių, kurių vertybės ir vertės santykis pernelyg dažnai nesuprantamas tik vertėmis operuojančiam protui.
Taigi, vertybės visur – ekonomikoje, kultūroje, o politikoje, trečiojoje svarbioje visuomeninio gyvenimo srityje, kokią vietą ir reikšmę vertybės užima ten?
Į šį keblų klausimą bando atsakyti Laimos Andrikienės sudarytos knygos „Vertybės ir politika“ tekstų autoriai (knyga parengta 2007-ųjų gegužę vykusioje tarptautinėje konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu).
Apie politikos ir vertybių santykį kalbėti galima įvairiai. Politikos filosofai dažnai klausia, ar esama kokių nors specifiškai politinių vertybių? Kartais tvirtinama, jog Machiavellis į šį klausimą atsakęs teigiamai ir liepęs valdantiesiems šias vertybės kelti aukščiau visų kitų. Kiti politikos filosofai tuo nėra tikri. Vertybės nesančios nei politinės, nei kokios kitokios, jos bendresnės nei bet kokie konkretūs būdai jas perteikti (įskaitant ir politiką). Pastarosios nuostatos laikosi ir šio leidinio tekstų autoriai. Tačiau to nepakanka. Kalbėti apie vertybes abstrakčiai yra gana keblu, ypač pasirinkus taikomąjį aspektą. Čia būtiniausiai reikalingi vertybių turiniai. 2 psl. >
LKDP 2008-09-04 18:27
LIETUVOS KRIKŠČIONIŠKOSIOS DEMOKRATIJOS PARTIJOSKREIPIMASISĮ visus dorus ir sąžiningus...
senis2 2008-09-03 13:40
Tokią knyga "ne griekas" ir reklamuoti. O jei rimtai - tai ši tema ne vienam rimtam TV ir...
cia buvo reklama 2008-08-26 13:27
Darai reklama Andrikienei, Kestai? Kiek moka?
Vytukas 2008-08-26 08:17
Vertybes ir politika sunkiai suderinamos sąvokos, bet yra politikų kurie tai suderina viena iš...