Naujienos
("News Bridgepix" nuotr.)
Samuilas Lurje – vienas talentingiausių Sankt Peterburgo literatų, rašytojas, kritikas, eseistas, dabar – Peterburgo demokratinės minties flagmano, nepriklausomo savaitraščio „Delo“ nuolatinis komentatorius, dėsto savo mintis apie niekšybę ir sąžinę šių dienų Rusijoje..
Jų buvo aštuoni. Pavardes, jei kam į tai nenusišvilpt, žr. Yandex.ru. Larisa Bogoraz, Natalja Gorbanevskaja ir kiti. Lygiai prieš 40 metų, 1968 metų rugpjūčio 25 dieną staiga išskleidė Maskvos Raudonojoje aikštėje savo darbo plakatus.
Drauge sugalvotus, pieštus ranka ar pagal kažkokį trafaretą – naktį, išvakarėse (Ak, kokia tai buvo naktis – pati gražiausia jų gyvenime.) Maždaug taip: tegyvuoja nepriklausoma Čekoslovakija! Ir dar: mes prarandame geriausius draugus.
„Pilkieji“ susėmė juos akies mirksniu. Kažkodėl dar palydėdami žodžiais (kol rakino antrankiais, daužė, smaugė ir panašiai): ū-ū, žydai!
Nors žydų tarp jų, atrodo, tebuvo vienas: Viktor Feinberg (o gal Fainberg).
Atsidūrę teisėsaugos ramsčio patalpose, septynetas įkalbėjo aštuntąją – studentę Bajevą (jei ko nepainioju – Tatjaną) – nešokinėti. Lyg ji atsitiktinai pro šalį ėjusi.
Pernelyg jaunai atrodė kalėjime sėdėti: 21 metai.
Su kitais buvo pasielgta, kaip reikalavo socialistinis teisėtumas. Beje, neišsisuko nuo jo ir studentė.
O gyventojų šalyje būta lyg ir trys šimtai milijonų. Ir būtų neteisinga manyti, kad iš jų padorių - tik aštuoni. Manau – aštuoniasdešimt. O gal ir aštuoni šimtai. Aš pažinojau vieną: įsivaizduojate, parašė į CK KPSS (pamiršusiems: į SSSR Komunistų partijos Centro komitetą – vert.). Kad nepritaria kariuomenės įvedimui. Žinoma, jį iš visur atleido, o paskui ir pasodino (į kalėjimą). Darbininkas, rusas.
O aš niekur neparašiau. Ir dabar - ne tai, kad gailiuosi. O šiaip. Nesididžiuoju savimi.
Pasiteisinimui tik tiek ir tesugalvoju, kad, skirtingai nuo jų visų, aš jau tada per daug niekinau vadinamąją sovietų valdžią. Ir nesižeminau su ja susirašinėti. Atseit: o ar tau, lydeka, žinoma, kas yra padorumas.
O jie (tie aštuoni) jaudinosi, kad apie jų šalį bus sprendžiama pagal tai, kaip elgiasi valstybė. Jiems prieš žmoniją buvo gėda už šalį. Kuri kažkada davė Gerceną ir Tolstojų. Tad štai, nemanykite, kad čia beliko tik avys ir ožkos. Kurias valdo hienos.
Ir štai kuo anoji situacija skiriasi nuo dabartinės: tada neatsirado niekšo, kuris būtų jiems pasakęs: ak, jūs, šiokie ir anokie, šalis kariauja – juk tai jūsų šalis, - o jūs!
Juos nuteisė už viešosios tvarkos pažeidimą. Jei neklystu, du iš jų teismas pripažino psichiškai nesveikais. Bet visiems buvo aišku: jų kaltė, jų nelaimė, jų psichinė liga – viso labo, tik meilė Tėvynei. Kažkodėl kai kurie žmonės neperneša, kai jų Tėvynė elgiasi niekšingai.
O aš buvau protingesnis. Tai yra, kvailesnis. Ir, žinoma, bailys. Aš tiesiog susitaikiau su faktu, kad gyvenu šalyje, kurią valdo nežmonės. Ir kad tai – visiems laikams. 2 psl. >
Anatolij Strelianij 2008-09-05 17:26
...is JAV kongreso finasuojamo "Radio Svoboda"
Be komentaru 2008-09-05 17:25
Samuilas Lurje, Larisa Bogoraz, Natalja GorbanevskajaVertė Jūratė Laučiūtė
Tiems kuriems baisu 2008-09-04 14:44
O kas jus baugina? Kas jums ka padarys? Kalbat ka norit, plustat apie ka norit, ar tai uz...
Algirdas 2008-09-02 23:11
Va del tokiu vyru susimastau, nes nuosirdziai sakau, paspausciau sunaikinimo mygtuka rusijai, bet...