Interneto svetainių prieglobaKomentuoti

Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti

Interneto svetainė įmonei šiandien tapo būtinybe. Pasaulinis tinklas suteikė galimybę interaktyviai pristatyti verslą plačiam lankytojų būriui, skelbti aktualią informaciją, bendrauti su klientais, ieškoti naujų kontaktų ar darbuotojų.

Vizitinėse kortelėse, skrajutėse ar reklaminiuose stenduose jau senokai įprasta nurodyti .LT, .EU, .COM ar kita galūne pažymėtą internetinį adresą, tačiau tai savaime dar nėra pati svetainė – jai funkcionuoti būtina tarnybinė stotis, sauganti tinklalapio turinį ir jį pateikianti lankytojams.

Įsigijus pasirinktą simbolinį vardą, dar vadinamą domenu, reikia per DNS (domain name server) tarnybines stotis (apie tai rašyta 2007 m. NK Nr. 9) jį susieti su serveriu, kuriame bus saugomas individualaus asmens ar organizacijos tinklalapis. Serverių nuomos paslaugomis užsiimančių bendrovių paslaugų spektras platus: nuo nebrangiai kainuojančios nedidelės asmeninės erdvės iki keliose tarnybinėse stotyse paskirstytų itin didelio apkrovimo svetainių prieglobos sprendimų.

Svetainių prieglobos paslaugos

Svetainių prieglobos (angl. hosting) paslaugos skirstomos į keletą rūšių pagal tarnybinės stoties konfigūraciją:

Nemokama arba iš reklamos išlaikoma priegloba (angl. free hosting, adsupported hosting) – visiškai nemokama arba iš priverstinai į vartotojo puslapius įkeliamos reklamos išlaikoma paslauga. Dažniausiai nepasižymi siūlomų papildomų paslaugų gausa ir daugeliu atvejų yra skirta tik pradedantiesiems. Tokios paslaugos paprastai realizuotos bendruosiuose serveriuose. Vartotojui įkėlus savo puslapius, tarnybinės stoties programinė įranga juos papildo reklaminiais skydeliais, kurių paspaudimai iš esmės ir apmoka paslaugų teikėjo sąnaudas.

Priegloba bendrajame serveryje (angl. shared hosting) – vartotojo tinklalapis saugomas viename fiziniame serveryje kartu su kitų vartotojų svetainėmis. Paprastai visos svetainės dalijasi serverio išteklius – operatyviąją atmintį ir procesoriaus pajėgumą. Dauguma tokias paslaugas siūlančių bendrovių stebi resursus ir jei kuri nors svetainė peržengia tam tikrą sutartyje nurodytą ribą, būna laikinai apribota.

Perpardavėjo paskyra (angl. reseller hosting) suteikia galimybę klientams patiems tapti paslaugų teikėjais: ieškoti vartotojų, suteikti jiems atitinkamai vietos ir kitų resursų. Priklausomai nuo sistemos realizacijos tokios paskyros (angl. accounts) gali veikti tiek bendruosiuose, tiek skirtiniuose ar virtualiuose skirtiniuose serveriuose.

Virtualiojo skirtinio serverio (angl. VDS – virtual dedicated server arba VPS – virtual private server) technologija, ypač populiari šiomis dienomis, suteikia galimybę viename fiziniame serveryje sukurti keletą atskirai veikiančių virtualiųjų serverių, kuriems padalijami fizinio serverio resursai. Esminis skirtumas nuo vietos suteikimo bendrajame serveryje – kiekvienas virtualusis serveris, skirtingai nei bendrojo paskyra, veikia autonomiškai ir turi išimtinai jam skirtą resursų dalį, kuria pasinaudoti negali kitas vartotojas, t. y. kitas virtualusis serveris. Taip viena galinga tarnybinė stotis gali būti padalinta į kelias mažesnių pajėgumų, tačiau nepriklausomas viena nuo kitos sistemas.

Skirtinio serverio paslaugą (angl. dedicated hosting) paprastai renkasi stambesnės ar interneto svetainių kūrimo bei prieglobos paslaugomis užsiimančios įmonės, taip pat asmenys ar kompanijos, keliančios specifinius reikalavimus tarnybinės stoties programinei įrangai, norintys turėti visas konfigūravimo galimybes ir operatyviąją atmintį bei centrinio procesoriaus pajėgumą išnaudoti tik savo reikmėms. Skirtinio serverio paslaugą siūlančios bendrovės klientams išnuomoja paruoštą tarnybinę stotį, kuriai suteikiama vieta paslaugos teikėjo duomenų centre. Priklausomai nuo sutarties serverio priežiūra rūpinasi pats klientas arba duomenų centro darbuotojai.

Serverių kolokacija (angl. colocation hosting) – tai paslauga klientams, kurie turi nuosavą tarnybinę stotį, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori arba negali jos laikyti savo patalpose. Šiuo atveju kliento serveris įrengiamas paslaugos teikėjo duomenų centre: prijungiamas prie didelio pralaidumo interneto linijos, nepertraukiamo maitinimo šaltinio, sumontuojamas kondicionuojamoje patalpoje pastatytoje serverių spintoje. Duomenų centro darbuotojai stebi serverio fizinę būklę ir apie pasikeitimus informuoja klientą. Tarnybinės stoties administravimu paprastai rūpinasi klientas, tačiau nemažai duomenų centrų už papildomą mokestį siūlo programinės įrangos specialistų paslaugas.

Klasterių priegloba (angl. clustered hosting) specialus sprendimas didelį apkrovimą turintiems portalams. Techninėmis ir programinėmis priemonėmis paskirstomi duomenys keliose fizinėse tarnybinėse stotyse, taip užtikrinamas tinklalapio veikimas net ir didžiausio apkrovimo valandomis.

Ką reikėtų žinoti renkantis prieglobos paslaugas?

Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tinklalapio programinę realizaciją. Jei ketinate publikuoti statinę svetainę, kurią sudaro rankiniu būdu redaguojami dokumentai, pasirinkti paslaugų teikėją nebus sudėtinga – HTTP (angl. hypertext transfer protocol) serveris įeina į visus standartinius paketus. Kiek sudėtingiau, jei planuojate į gyvenimo, o tiksliau interneto, šviesą išleisti dinaminius puslapius generuojantį tinklalapį, pagrįstą PHP, ASP, „Perl“ ar kita analogiška technologija. Apsisprendimui rinktis vieną ar kitą kompaniją didelę įtaką turės ir pasirinkta duomenų bazių valdymo sistema: jeigu kompanija nori savo svetainėje lankytojams pateikti duomenis iš „Microsoft SQL Server“ tarnybinės stoties, labiausiai tikėtina, kad teks rinktis komercinius produktus siūlančius priglobos paslaugos teikėjus. Tuo tarpu PHP kalba parašytiems tinklalapiams, naudojantiems nemokamą „MySQL“ duomenų bazių valdymo sistemą, prieglobos paslaugas pasirinkti lengviau: LAMP (angl. Linux-Apache-MySQL-PHP) kombinaciją siūlo kur kas daugiau kompanijų, nes minėtos priemonės nemokamos arba kainuoja tik operacinė sistema, pvz., „RedHat Enterprise Linux“. Natūralu, kad laisvai platinamus atvirojo kodo sprendimus naudojančių prieglobos paslaugų teikėjų siūlomi sprendimai gerokai pigesni, tačiau jei klientas versle naudoja, pavyzdžiui, kompanijos „Microsoft“ produktus, jam greičiausiai prireiks prieglobos paslaugos serveryje su „Windows Server“ operacine sistema.

Kuriantiems interneto parduotuvę ar kitą tinklalapį, kurio lankytojai turi įvesti svarbią informaciją, pvz.: asmens kodą, kreditinių kortelių ar kitus slaptus duomenis, reikėtų įsitikinti, ar pasirinktas prieglobos paslaugų teikėjas siūlo galimybę saugiai keistis informacija naudojant SSL (angl. secure sockets layer) (apie ją rašyta 2007 m. NK Nr. 12). Nuomojantis skirtinį ar virtualųjį skirtinį, taip pat turint nuosavą serverį, problemų dėl reikalingos programinės įrangos dažniausiai nekyla – ją gali įsidiegti pats klientas arba už tam tikrą mokestį tai padarys duomenų centro darbuotojai. Bendrųjų serverių naudotojai turi kur kas mažiau laisvės. Tradicinė problema, su kuria retkarčiais susiduria tokiomis paslaugomis besinaudojantys klientai – reikalingų modulių ar specifinių programinės įrangos versijų poreikis, pvz.: prieglobos paslaugų teikėjas gali siūlyti tik naujausią PHP 5 versiją, o kliento tinklalapio scenarijai (angl. scripts) pritaikyti senesniajai – PHP 4. Nepaisant to, kad paslaugų teikėjai stengiasi tarnybines stotis konfigūruoti kuo lanksčiau, tam tikri poreikiai retkarčiais lieka nepatenkinti. Tuomet vertėtų rinktis virtualųjį skirtinį serverį – jo kaina nebus tokia didelė, kaip skirtinio (fizinio) serverio, tačiau konfigūravimo galimybės gerokai lenks bendrojo serverio siūlomas. Džiugu, kad prieš keletą metų tik užsienyje siūlytos virtualiųjų skirtinių serverių nuomos paslaugos jau prieinamos ir Lietuvoje.

Sąvokos ir apribojimai

Nepriklausomai nuo pasirinktos prieglobos paslaugos tipo, jai bus taikomi vienokie ar kitokie apribojimai. Siekiant įsigilinti į sutartį su paslaugos teikėju, vertėtų žinoti šiuos pagrindinius dažniausiai pasitaikančius apribojimus:

    * vieta (angl. disk space) – svetainės failams skirta vieta tarnybinės stoties standžiajame diske, išreikšta MB, GB ir t. t.;
    * srautas (angl. bandwidth) – duomenų, kuriuos serveris išsiunčia (ir/arba priima, tai priklauso nuo sutarties) iš lankytojų, apimtis, išreikšta MB, GB ir t. t. per mėnesį;
    * pasiekiamumas (angl. uptime) – laikas, kurį serveris yra pasiekiamas lankytojams, paprastai išreiškiamas procentais per mėnesį.

Natūralu, kad tarnybines stotis retkarčiais reikia perkrauti ar išjungti remontui, todėl nereikėtų tikėti kompanijomis, siūlančioms 100 % pasiekiamumą. Dažniausiai paslaugos teikimo sąlygose nurodomas 95–99 % pasiekiamumas, tačiau vartotojui reikėtų įsigilinti, ar už pasiekiamumo garantijos pažeidimą yra numatyta konkreti paslaugos teikėjo atsakomybė. Pvz.: jeigu dėl paslaugos teikėjo kaltės serverio pasiekiamumas mažesnis, nei nurodyta paslaugos teikimo sąlygose, JAV veikianti kompanija Host-Gator.com kompensuoja viso mėnesio paslaugos kainą. Pačiam teko įsitikinti tokios garantijos veiksmingumu – per trejetą metų vienintelį kartą pasitaikęs pasiekiamumo įsipareigojimo neišpildymas buvo kompensuotas be jokių ginčų;

    * vieta duomenų bazėms (angl. database space) – kartais vieta diske, kurią naudoja duomenų bazėse, pvz., „MySQL“ ar kt., saugomi duomenys, skaičiuojama atskirai nei vieta, skirta tinklalapio failams;
    * operatyviosios atmintinės limitas (angl. RAM limit) – apriboja vieno vartotojo vykdomam scenarijui skiriamą serverio operatyviosios atmintinės kiekį, dažniausiai taikomas bendruosiuose serveriuose, paprastai išreiškiamas MB vienam scenarijaus vykdymo seansui;
    * centrinio procesoriaus limitas (angl. CPU limit) – apriboja vieno vartotojo vykdomam scenarijui skiriamą serverio centrinio procesoriaus dalį, dažniausiai išreiškiamą procentais viso procesoriaus pajėgumo.  

 Kur „apgyvendinti“ svetainę: Lietuvoje ar užsienyje?

Neretai kyla klausimas: kurioje šalyje išsinuomoti tarnybinę stotį? Jeigu jau ieškojote priimtino priglobos paslaugų teikėjo savo svetainei, tikriausiai pastebėjote, kad už Atlanto tokios paslaugos gerokai pigesnės nei Lietuvoje: panašių paslaugų ir resursų paketas retkarčiais ten kainuoja net kelis kartus pigiau. Nieko keista – JAV interneto paslaugos pigesnės nei Lietuvoje, be to, ir duomenų centrų yra kur kas daugiau – tarpusavio konkurencija neleidžia apsnūsti. Tuomet kam pirkti vietą Lietuvoje įrengtuose serveriuose? Yra atsakymas ir į šį klausimą: Lietuvoje esantis lankytojas tinklalapį pamatys kur kas greičiau, jei jį pateikianti tarnybinė stotis veikia toje pačioje šalyje. Nemažai interneto paslaugų teikėjų siūlo gerokai didesnį tinklo pralaidumą Lietuvos ribose, neretai kelis kartus lenkiantį „išėjimą“ už šalies ribų. Todėl reikėtų pagalvoti, iš kokių šalių tinklalapį pasieks tikslinė auditorija. Jei didžioji dalis lankytojų svetainę naršys būdami Lietuvoje, tarnybinė stotis toje pačioje šalyje būtų aiškus privalumas.

Labai svarbus pagalbos linijos darbas. Teko pačiam įsitikinti pokalbių kambariu pagrįstos pagalbos linijos privalumais –nedidelės problemos buvo išspręstos kone akimirksniu, o labiau komplikuotos – tuojau pat perduotos techniniam skyriui. Jeigu rinksitės prieglobos paslaugų teikėją kitoje šalyje nei gyvenate, vertėtų pasidomėti, ar kompanija siūlo pagalbą pokalbių kambario principu, nes telefoniniai skambučiai į kitą šalį, ypač sprendžiant sudėtingesnį klausimą, gali brangiai atsieiti. Jeigu pasirinksite paslaugų teikėją Lietuvoje, greičiausia susisiekti paprastai būna telefonu.

Svetainės darbo trikdžiai bus pašalinami sparčiausiai, jei palaikomoji komanda dirba 24 valandas per parą be poilsio dienų – tai svarbus faktorius renkantis paslaugų teikėją, tačiau kol kas retai sutinkamas Lietuvoje.

Paslaugos teikėjo pasirinkimas

Apgalvojus pagrindinius „už“ ir „prieš“, belieka išsirinkti prieglobos paslaugas teikiančią kompaniją. Jei nusprendėte rinktis užsienio bendrovių siūlomą tarnybinę stotį, susiradus pagrindinius reikalavimustenkinančią kompaniją, vertėtų paieškoti atsiliepimų apie ją www.webhostingtalk.com diskusijų forume, kuriame gausu ne tik įvairių paslaugų naudotojų, serverių profesionalų, bet ir daugelio prieglobos kompanijų atstovų nuomonių. Tai bene solidžiausia šios srities virtuali bendruomenė. Taip pat verta aplankyti „Directi“ kompanijai priklausančią svetainę www.webhosting.info, kurioje galima sužinoti populiariausių bendrovių augimo rodiklius, kiek apytiksliai svetainių aptarnauja tam tikrai kompanijai priklausančios tarnybinės stotys. Džiugina tai, kad į WebHosting.info katalogą įtraukta ir Lietuva. Anot šios svetainės, UAB „Interneto vizija“ priklausanti sistema www.serveriai.lt aptarnauja 4291 domeną (kovo mėn. duomenimis), ir užima kiek daugiau nei 33 % rinkos. Šie duomenys panašūs į lietuviškoje svetainėje www.hostingas.lt  skelbiamus reitingus pagal aptarnaujančių svetainių skaičių.

Specialistų komentarai

Apie prieglobos paslaugų sprendimus ir Lietuvos rinką kalbėjome su UAB „Elneta“ direktoriumi Rimantu Pašiu. Pašnekovo manymu, tiek prieglobos bendruosiuose serveriuose, tiek skirtinių ir virtualiųjų skirtinių tarnybinių stočių nuomos paslaugos Lietuvoje jau yra pakankamai gerai išvystytos.

„Kompanijos „Google“ ir „Microsoft“ turi didelių planų duomenų centrų rinkai Rytų Europoje, todėl didysis šios srities augimas numatomas ateityje“, – sako R. Pašys. „Elneta“ teikia tinklo ir serverių nuomos paslaugas, todėl pasidomėjome, kokią programinę įrangą renkasi ši kompanija.  „Naudojame tik atvirojo kodo sistemas – tiek mokamas, tiek nemokamas. Pavyzdžiui, virtualių privačiųjų serverių nuomos atveju, klientas gali pasirinkti norimą „Fedora“ arba „CentOS“ operacinės sistemos versiją. Svetainių prieglobos paslaugos vartotojai, pasirinkę „Multi“ planą, tinklalapio paslaugas gali administruoti galingu „cPanel“ įrankiu, kurį pasirinkome po ilgo alternatyvų testavimo. Tai pagrindinė, lengvai įsisavinama priemonė prieglobai bendrajame serveryje valdyti, turinti intuityvią navigaciją, veikianti grafinėje aplinkoje per naršyklę. „cPanel“ yra bene brangiausia tokio tipo sistema tarp analogų, tačiau labai mėgstama klientų. Virtualiojo skirtinio serverio paslaugai teikti naudojame „Xen“ ir „OpenVZ“ platformas“, – aiškina pašnekovas.

Paprastai daugiausiai vartotojų turi prieglobos bendruosiuose serveriuose paslaugų teikėjai. Jų klientai – nedidelių ir vidutinio dydžio bei apkrovimo svetainių savininkai, kuriuos tenkina tradicinė į masinį vartotoją orientuota tarnybinės stoties konfigūracija ir paprastai nedidelė paslaugų kaina. Tokiems vartotojams pateikiame kelių kompanijų panašių paslaugų palyginimą.

Naujoji komunikacija, Nr. 3, 2008