Naujienos
Interneto svetainė įmonei šiandien tapo būtinybe. Pasaulinis tinklas suteikė galimybę interaktyviai pristatyti verslą plačiam lankytojų būriui, skelbti aktualią informaciją, bendrauti su klientais, ieškoti naujų kontaktų ar darbuotojų.
Vizitinėse kortelėse, skrajutėse ar reklaminiuose stenduose jau senokai įprasta nurodyti .LT, .EU, .COM ar kita galūne pažymėtą internetinį adresą, tačiau tai savaime dar nėra pati svetainė – jai funkcionuoti būtina tarnybinė stotis, sauganti tinklalapio turinį ir jį pateikianti lankytojams.
Įsigijus pasirinktą simbolinį vardą, dar vadinamą domenu, reikia per DNS (domain name server) tarnybines stotis (apie tai rašyta 2007 m. NK Nr. 9) jį susieti su serveriu, kuriame bus saugomas individualaus asmens ar organizacijos tinklalapis. Serverių nuomos paslaugomis užsiimančių bendrovių paslaugų spektras platus: nuo nebrangiai kainuojančios nedidelės asmeninės erdvės iki keliose tarnybinėse stotyse paskirstytų itin didelio apkrovimo svetainių prieglobos sprendimų.
Svetainių prieglobos paslaugos
Svetainių prieglobos (angl. hosting) paslaugos skirstomos į keletą rūšių pagal tarnybinės stoties konfigūraciją:
Nemokama arba iš reklamos išlaikoma priegloba (angl. free hosting, adsupported hosting) – visiškai nemokama arba iš priverstinai į vartotojo puslapius įkeliamos reklamos išlaikoma paslauga. Dažniausiai nepasižymi siūlomų papildomų paslaugų gausa ir daugeliu atvejų yra skirta tik pradedantiesiems. Tokios paslaugos paprastai realizuotos bendruosiuose serveriuose. Vartotojui įkėlus savo puslapius, tarnybinės stoties programinė įranga juos papildo reklaminiais skydeliais, kurių paspaudimai iš esmės ir apmoka paslaugų teikėjo sąnaudas.
Priegloba bendrajame serveryje (angl. shared hosting) – vartotojo tinklalapis saugomas viename fiziniame serveryje kartu su kitų vartotojų svetainėmis. Paprastai visos svetainės dalijasi serverio išteklius – operatyviąją atmintį ir procesoriaus pajėgumą. Dauguma tokias paslaugas siūlančių bendrovių stebi resursus ir jei kuri nors svetainė peržengia tam tikrą sutartyje nurodytą ribą, būna laikinai apribota.
Perpardavėjo paskyra (angl. reseller hosting) suteikia galimybę klientams patiems tapti paslaugų teikėjais: ieškoti vartotojų, suteikti jiems atitinkamai vietos ir kitų resursų. Priklausomai nuo sistemos realizacijos tokios paskyros (angl. accounts) gali veikti tiek bendruosiuose, tiek skirtiniuose ar virtualiuose skirtiniuose serveriuose.
Virtualiojo skirtinio serverio (angl. VDS – virtual dedicated server arba VPS – virtual private server) technologija, ypač populiari šiomis dienomis, suteikia galimybę viename fiziniame serveryje sukurti keletą atskirai veikiančių virtualiųjų serverių, kuriems padalijami fizinio serverio resursai. Esminis skirtumas nuo vietos suteikimo bendrajame serveryje – kiekvienas virtualusis serveris, skirtingai nei bendrojo paskyra, veikia autonomiškai ir turi išimtinai jam skirtą resursų dalį, kuria pasinaudoti negali kitas vartotojas, t. y. kitas virtualusis serveris. Taip viena galinga tarnybinė stotis gali būti padalinta į kelias mažesnių pajėgumų, tačiau nepriklausomas viena nuo kitos sistemas.
Skirtinio serverio paslaugą (angl. dedicated hosting) paprastai renkasi stambesnės ar interneto svetainių kūrimo bei prieglobos paslaugomis užsiimančios įmonės, taip pat asmenys ar kompanijos, keliančios specifinius reikalavimus tarnybinės stoties programinei įrangai, norintys turėti visas konfigūravimo galimybes ir operatyviąją atmintį bei centrinio procesoriaus pajėgumą išnaudoti tik savo reikmėms. Skirtinio serverio paslaugą siūlančios bendrovės klientams išnuomoja paruoštą tarnybinę stotį, kuriai suteikiama vieta paslaugos teikėjo duomenų centre. Priklausomai nuo sutarties serverio priežiūra rūpinasi pats klientas arba duomenų centro darbuotojai. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.