Česlovas Juršėnas Komentuoti

Aukščiausiąja Taryba, Nepriklausomos Lietuvos Valstybės, Marijos Žemės, Žmona Jadvyga, Statyba, Tiesa

Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

LSDP tarybos prezidiumo narys
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

Socialdemokratų daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 2

 
Gimė 1938 m. gegužės 18 d. Švenčionių apskrities (dabar – Ignalinos rajonas) Panižiškės kaime valstiečių šeimoje. 1955 m. aukso medaliu baigė Ignalinos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą. 1960 m. įgijęs žurnalisto diplomą, 15 metų dirbo žiniasklaidos baruose: iš pradžių savaitraščio „Statyba“, dienraščio „Tiesa“ redakcijos, o nuo 1964 m. – Televizijos ir radijo komitete tarptautiniu apžvalgininku, Televizijos informacijos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi.

1973 m. baigė Sankt Peterburgo (tada – Leningradas, Rusija) aukštosios partinės mokyklos žurnalistikos specialybę, kelerius metus dirbo Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro komiteto ir Ministrų Tarybos aparatuose. 1978–1983 m. vadovavo „Vakarinių naujienų“ dienraščiui.

Prasidėjus Atgimimui grįžo į Lietuvos televiziją, 1988–1989 m. organizavo ir vedė pirmąsias „Atgimimo bangos“ ir kitas populiarumą turėjusias laidas. 1989 m., įvedus Vyriausybės informacijos atstovo pareigybę, tapo pirmuoju atgimstančios Lietuvos valdžios atstovu spaudai, vėliau – atsakingu už ryšius su Aukščiausiąja Taryba. Tauta ir istorija suteikė didžiulę garbę ir teisę – 1990 m. kovo 11-ąją kartu su kitais priimti Nepriklausomos Lietuvos Valstybės Atkūrimo Aktą. Istorinės Aukščiausiosios Tarybos mandatą jam patikėjo gimtojo Ignalinos ir Švenčionių krašto žmonės. Balotiravosi kaip savarankiškos LKP kandidatas. Tą kadenciją dirbo Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos komisijoje, 1992 m. buvo išrinktas parlamento seniūno pavaduotoju. Nuo 1992 m. turi Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą, vienintelis penkis kartus išrinktas į Seimą. 1997–2000 m. taip pat buvo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys. Sušaukus VI Seimą, buvo išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju, o Algirdui Brazauskui tapus Respublikos Prezidentu – Seimo Pirmininku. VII Seime dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete, vadovavo opozicinei Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) frakcijai.
2000–2002 m., 2004–2006 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas, 2002–2004 m., 2006–2008 m. – pirmasis pavaduotojas. 2008 m. balandžio mėn. antrą kartą išrinktas Seimo Pirmininku.

Apdovanotas ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžiumi (2001 m.), Marijos Žemės II klasės ordinu (Estija, 2004 m.), Vytauto Didžiojo ordino Didžiojo kryžiaus kavalierius (2004 m.), Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo trečiojo laipsnio ordinu (2006 m.), Belgijos ordinu, Petro Vileišio vardo nominacijos laureatas (2006 m.). Jam suteikti 2003 m. Švenčionių ir 2006 m. Ignalinos rajonų garbės piliečių vardai.

Nuo seno yra socialdemokratinių pažiūrų. Aktyviai dalyvavo LKP atskiriant nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos ir ją per pertvarkant socialdemokratiniais pagrindais. Nuo 1990 m. buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys, 1996–2001 m. – partijos pirmininkas. Siekė kairiųjų politinių jėgų vienybės. Susijungus Lietuvos socialdemokratų (LSDP) ir LDDP partijoms, nuo 2001 m. pradžios ėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas, dabar yra LSDP tarybos prezidiumo narys. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys, buvo Teismų tarybos narys. 2004 m. jam suteiktas Mykolo Romerio universiteto garbės daktaro vardas. 2 psl. >