Naujienos
News Bridgepix nuotr.
Jau gerą pusmetį kalbama, kad gyvenimas skolon nėra geriausia išeitis siekiant materialinės gerovės, tačiau augantys vartojimo paskolų portfeliai bankuose ir kitose kredito įstaigose rodo, jog Lietuvos gyventojams skolos dar neapkarto ir jie nekantrauja viską gauti tuoj pat. O skolintojai neriasi iš kailio siūlydami jiems vartojimo kreditus.
„Atnaujinti ir šiuolaikiški namai, kelionė į egzotišką šalį, svajonių automobilis, modernūs baldai, visi kiti įmanomi Jūsų troškimai dabar pasiekiami ranka. Pasinaudoję vartojamąja paskola jau šiandien galite visa tai turėti“, - tokiu užliūliuojančiu tonu bankai Lietuvoje gyventojams bruka paskolas finansų krizės akivaizdoje. Greitus kreditus brangiai dalijančios įstaigos naivuolius skolintis vilioja net dovanomis.
Mieliau skolinasi iš bankų
Daugiau nei pusė europiečių naudojasi vartojimo paskolomis. Du iš trijų europiečių už vartojimo paskolas perka baldus, skalbykles ar automobilius. Lietuvoje skolų finansinėms institucijoms jau turi kone kiekviena šeima.
Lietuvos dauguma gyventojų mieliau skolinasi iš bankų - čia pigiau nei kredito unijose ar greituosius kreditus teikiančiose įmonėse. Vasarą atliktas tyrimas parodė, kad tokių, kurie labiausiai pasitiki bankais, kaip vartojamosios paskolos davėjais, yra beveik du trečdaliai apklaustųjų. Greituosius kreditus teikiančiomis įmonėmis pasitikėtų vos 2,5 proc., kredito unijomis - kiek daugiau nei 6 proc. gyventojų. Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, kur jie imtų vartojamąją paskolą, jei reikėtų pasiskolinti iki 10 tūkst. litų. 60 proc. apklaustųjų teigė, jog skolintųsi iš banko. Iš greitojo kreditavimo įstaigų būtų linkę skolintis 4 proc. tyrimo dalyvių, iš kredito unijų - 5,7 proc. apklaustųjų.
Jeigu bankai suteiktų paskolas greičiau ir taip pat lengvai, kaip kredito unijos ar greitojo kreditavimo įstaigos, dar didesnė dalis gyventojų paskolų kreiptųsi į juos.
Iš bankų linkę skolintis aukštesnį išsilavinimą, didesnes pajamas gaunantys žmonės, greitojo kreditavimo įmonėse - nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys apklausos dalyviai, mažesnes pajamas gaunantys respondentai, kredito unijų paslaugomis labiau linkę naudotis smulkūs verslininkai ir ūkininkai, miestelių ir kaimo vietovių gyventojai.
Skirtingai nuo ankstesnių metų, pernai daugiausiai paskolų buvo suteikta gyventojams - 8,8 mlrd. litų, ir kiek mažiau - privačioms įmonėms - 8,5 mlrd. litų. 2008 metų sausio 1 dienos duomenimis, paskolos fiziniams asmenims sudarė 41,5 proc., iš jų būsto paskolos - 29,4 proc. bankų paskolų portfelio, o paskolos privačioms įmonėms sudarė 54,3 proc. bankų klientams suteiktų paskolų portfelio.
Vėluoja grąžinti
„Creditinfo Lietuva“ pranešė, kad nuo 2007 metų rugsėjo Lietuvos gyventojų uždelstų grąžinti skolų portfelis išaugo beveik dvigubai - nuo 146,5 mln. litų iki 273 mln. litų. Daugiausia fiziniai asmenys įsiskolino finansinėms įstaigoms - bankams, lizingo bendrovėms ir kitoms. 2 psl. >
(papildyta 22.00)
piotr 2009-12-03 17:26
zinoma, kad reikia taupyti, bet kartais tikrai pravercia paskola, kai atlyginimas veluoja. Man...
wwwwww 2008-10-05 21:02
taupyti reikia o ne skolinti , ir dirbti , dirbti , dirbti .
sabas 2008-10-05 01:23
su tokia ekonomika tik ir imti paskolas
... 2008-10-04 20:10
butu idomu suzinoti bendrais skaiciais ar augo skolinimasis Lietuvoje 2008 metais ir kiek?Gal kas...