Naujienos
Pilnos kuprinės minčių nuskambėjo rugsėjo 23 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Pakeliui į XXI-ojo amžiaus mokyklą“, kurioje dalyvavo moksleiviai, mokytojai, mokyklų vadovai, neformaliojo švietimo mokytojai. Diskusijos svečias – psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, rašo „Respublika“.
Diskutuotos temos
1. Kokį žmogų ugdo šiandieninė mokykla? Ar mokinių ir mokytojų nuomone, mokykla pateisina mokinių, mokytojų, visuomenės, darbdavių lūkesčius?
2. Aktyviųjų, netradicinių mokymo metodų taikymas pamokose: ar tai įmanoma?
3. Moksleivių ir mokytojų motyvacija šiandieninėje mokykloje. Motyvacijos mokytis ir mokyti skatinimo būdai.
Diskusijos dalyvių nuomonės gal ir nepretenduoja į absoliučią, visoms Lietuvos mokykloms būdingą tiesą, tačiau tai skatina susimąstyti. Kiek šios nuomonės paplitusios, galėtų pamatuoti apklausų ir tyrimų užsakovai.
Šiandieninės mokyklos ugdomas žmogus: daug žinių – mažai gebėjimų
Anot Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus Valdo Jankausko, šiandien mokykla menkai pateisina visuomenės lūkesčius. Ir ne tik Lietuvoje.
„Tobulos švietimo sistemos šiandien pasaulyje nėra. Bent jau aš tokios neradau, daugiau ar mažiau gilinęsis į keturiasdešimties pasaulio šalių švietimo sistemas. Nors suteikiama daug žinių, trūksta orientacijos į gebėjimų ir vertybių ugdymą. Išmokyti atsakingumo, pasitikėjimo savimi, kūrybiškumo – įmanoma. Neabejoju, kad yra parengtos ir išbandytos šių kompetencijų metodikos. Tik ne bendrojo lavinimo, o neformaliojo švietimo įstaigose, nevyriausybinėse jaunimo organizacijose. Ten jauniems žmonėms suteikiama daugiau laisvių: nebaudžiami (dvejetu) gali klysti, rizikuoti ir taip jie tampa labiau savarankiški.
Tačiau reikalaujama atsakingo elgesio. Pražiopsoti imliausią amžių – vaikystę ir jaunystę – nusikaltimas. Tačiau bendrojo lavinimo mokyklos šių naujovių beveik neįsileidžia. Gal todėl, kad viską įpratome matuoti pažymiais, o gebėjimų dešimtbale sistema neįvertinsi. Kiekvienos šalies švietimo sistemos tikslas – ugdyti sėkmingai mąstančius, laimingus ir gebančius žmones. Taigi visai logiška, kad bent jau iš pirmo žvilgsnio švietimo sistemos efektyvumą vertinsime pagal laimingų ir motyvuotų žmonių skaičių. Gebėjimų matas – įvairiausių tyrimų duomenys apie laimingus ir nelaimingus; motyvuotus ir nemotyvuotus, patyčias, savižudybes, pagaliau geriausias rodiklis – šalies pragyvenimo lygis“.
Senos ne tik suskilinėjusios mokyklos sienos, bet ir požiūris
Kaip teigia V.Jankauskas, kol kas švietimo situaciją Lietuvoje vertinti sunku, nes dar ne taip seniai atsiplėšėme nuo sovietinės švietimo sistemos. Jos likučius, deja, jaučiame ir šiandien, švietimo reformai jau sulaukus pilnametystės. Pamokos vyksta klausymui ir klusnumui pritaikytose klasėse su, rodos, į grindis įaugusiomis trimis eilėmis suolų. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.