Naujienos
Pasakiško grožio šalį siaubia finansinis košmaras. Vyriausybė per savaitę pirmiausia nacionalizavo trečią didžiausią banką, po to – antrą, o vakar – patį didžiausią. Islandijos krona virto popieriais.
Dar kovo mėnesį įvairūs ekspertai tarp galimų „Hansabanko“ pirkėjų paminėjo du iš šių bankų: „Landsbanki" ir „Kaupthing". Trečias didžiausias Islandijos bankas „Glitnir“ dar rugsėjį viliojo indėlininkus padidintomis palūkanomis.
10 kartų mažiau nei Lietuva gyventojų turinti Islandija (310 000) bendrąjį vidaus produktą (BVP) pagamina tik 2 kartus mažesnį nei Lietuva – 20 mlrd. per metus JAV doleriais. Tačiau Islandijos bankų užsienio aktyvai yra net 10 kartų didesni nei jos metinis BVP – apie 200 mlrd. Islandija garsėjo stabilia ekonomika, ypač gerais atlyginimais ir buvo viena iš lietuvių mėgiamų uždarbio paieškos šalių.
Islandijos bankai aktyviai dalyvavo tarptautiniame versle, įsteigė padalinius kaimyninėse šalyse ir atrodė tokie patikimi, kad net D. Britanijos viešojo transporto, policijos ir savivaldybių pinigai atsidūrė jų sąskaitose.
Šiandien D. Britanijoje daugiau kaip 500 000 nelaimingų indėlininkų negali atsiimti savo pinigų iš Islandijos bankų padalinių, o įpykęs D. Britanijos premjeras Gordonas Brownas nurodė areštuoti visas islandų sąskaitas, net privačių kompanijų.
Vakar Islandijos premjeras Geiras Haarde kreipėsi į tautą, pripažino valstybės bankroto faktą ir išreiškė viltį, kad Islandijos tauta susitelkusi įveiks sunkumus. Gamtos išteklių ir kvalifikuotos darbo jėgos turtinga Islandija anksčiau ar vėliau atsities.
Ar Islandijos nelaimė panaši į netikėtai ištryškusį karšto vandens geizerį? Kur jie sukišo tuos milijardus?
Jau metų pradžioje Islandijos rodikliai buvo blogi. Infliacijai pasiekus 14 procentų Centrinis bankas taikė akademines „kovos su infliacija“ priemones – didino palūkanų normas (iki 15,5 proc.), o tokiomis aplinkybėmis vietinės kompanijos mieliau skolinosi užsienyje.
Tarptautinis valiutos fondas, tarptautinės reitingų agentūros, ekspertų leidiniai – kompetentingi („Walll Street Journal“) ir mažiau („The Economist“) kritiškai vertino Islandiją ir statė ją greta trijų mažųjų Baltijos tigrapelių.
Thorvalduras Gylfasonas, ekonomikos profesorius Islandijos universitete, dar balandžio mėnesį rašė: „Ar Islandijai gresia žlugimo pavojus? Dešimtmečiais, nuo 1927 metų, kai Valstiečių partija gavo daugumą parlamente, Islandijos ekonomika buvo labiausiai valstybės reguliuojama Europoje. 1960 ir 1982 metų ekonomikos liberalizavimai buvo tik daliniai. Šalyje tebeklesti glaudžiai susijęs politikų ir verslininkų „pusbrolių“ klanas. Mokesčių našta mažas ir vidutines pajamas gaunantiems piliečiams toliau didėjo ir pasiekė 49 proc. BVP 2005 metais. Vienas didžiausių valstybės valdomų bankų per 1998-2003 metų privatizaciją atiteko politikui, kurio verslo patirtis ligi tol tebuvo 2 mezgimo fabrikėlių valdymas. 2003 metais laisvieji Islandijos bankai pajuto azartą ir ėmė skolinti ir skolintis neregėtu mastu. 2007 metais išduota vidaus paskolų suma prilygo 450 proc. BVP. Namų ūkių paskolos 240 proc. viršijo jų pajamas. Tarptautinėje arenoje bankai ėmė trumpalaikes paskolas ir jomis finansavo 25-40 metų trukmės ilgalaikes paskolas. Importas išaugo, o eksportas išliko dar 1870 metų lygio – siekė apie trečdalį BVP. Išorinė skola išaugo iki 550 proc. BVP, trumpalaikiai įsiskolinimai – 200 proc. BVP.“ 2 psl. >
jokio 2011-05-01 13:52
cia pasakisko grozio nera.pagyventumi pamatytumi. kai visada lyja , saltair absoliuciai jokiu...
albinis 2009-02-18 13:15
labas raso albinis parasik
Mantas 2008-11-10 11:46
rusams tai labai gera strategine vieta,todel jie zada merkt uodegas kad ir kiek bekainuos..ir...
mice 2008-10-24 19:31
kazi rusai ar nenori giliau imerkt uodega amerikieciu bazes laisvos,o sala strateginej vietoj