Naujienos
Iš tiesų ištraukos, negalinčios pretenduoti nei į turistinį gidą, nei į išsamesnį Maskvos kultūrinio – plačiąja prasme – žemėlapio tyrinėjimą (kas kur renkasi, kas kiek uždirba, kas kur rodoma), nei į bet kokius dėsnius. Neįpareigojantys užrašai. Neįsipareigokite.
xxx
Maskvoje nebuvau bene 20 metų. Paskutinis ir išsamiausias šios žemės tyrinėjimas įvyko sėkmingai veržiantis į „Pink Floyd“ koncertą. Tada buvo Arbatas, Tverskaja, lietuviška kavinė „Rūta“, Kremlius, Patriarcho (anuomet Pionierių) tvenkiniai – viskas, ko šįsyk (nenoromis) buvo išvengta. „Glamūro“ teikė vien viešbutis ir televizija. Bet neramūs klausimai sau prieš kelionę ilgainiui ėmė rodytis absurdiški: negi išvysiu Maskvą nepasikeitusią, kokių 1992 metų, tik sužydėjusią putinais raudonaisiais? Nesąmonė, ji keičiasi, viskas jau ten kitaip, TV produkcija nieko nereiškia, kaip ir pas mus, ten juk irgi šiokia tokia Europa.
O absurdas sutiko išskėstomis rankomis: Kijevo stotis, metro ir aplink turgų benamiai šunys, lyg gyvos Bulgakovo „Šuns širdies“ iliustracijos. Iki šios stoties – keletas žvilgsnių pro greitojo traukinio, vežančio iš oro uosto, lango: gėlių klomba su kompozicija „Miestas didvyris“, stalininių ir „naujos statybos“ namų kilometrai (kaip ten galima gyventi?) pramaišiui su ultra-super-moderniais dangoraižių veidrodžiais. Pusė „veidrodžių“ ploto atiduotai reklamai: jūsų išsvajotas būstas, bankas siūlo, mes geresni už kitus, prestižinė gyvenvietė. Prestižas – burtažodis, nesvarbu, kur būtumėte. Arčiau Maskvos ar jau joje – menki kukliai besistiebiantys lyg grybukai XX a pradžios namukai su kitu burtu: „Biznis-lanč“. Tik 299 rub. Pigus biznis.
xxx
Prieš mėnesį leidęsis į Kijevo metro stotį iš vienos pusės maskvietis jau neranda įėjimo – taip viskas keičiasi. Ne, ne remontai. Tiesiog kita pusė atidaryta, kodėl – neklausk, taip yra. Eilė prie bilietų kasų, bet skubantis gali nestovėti, jam perpardavinėtojai pasiūlys bilietą 50 kapeikų brangiau. Gal net bus galiojantis. Gali apskritai važiuoti privačiu mikriuku, jei nenori taksi. Bet taksi – tik brangi kankynė, nes kamščiai. Metro – taip pat. Karšta-šalčiau-karšta, triukšmas, tvanku. Maskvietis vaikinukas, studijuojantis teatro vadybą, vis atsiprašinėja: „dabar pietūs, todėl daug žmonių“. „Būna mažiau? – Vėlų vakarą“. Grūdamės, kabinamės, nes durys užsidaro nelaukdamos visų. Ekstrymas, kuris visada su tavim.
Maskvos metro – atsakymas Vilniaus metro, kaip didmiesčio reiškinio ir pasaulėžiūros, šalininkams: romantikai civilizacijos požemiuose išvysta įvairių tipų galerijas, pavargusius ir todėl beveik nieko neslepiančius veidus, jų nukreiptus į save žvilgsnius, rasių, rūbų ir amžių parodas. Visi keliautojai požemiuose labiau pastebimi, nes – a) yra laiko stebėti, b) pro langą žiūrėti beprasmiška, c) objektas nuo tavęs nebėga.
Maskvoje to nėra. Jokio romantizmo, viena tyli isterija-skubėjimas-kančia, tapusi ramia norma. Metro čia – tik transportas, ne daugiau. Suprantama, mes būtume arčiau Londono ir Stokholmo hadų, bet... nekalbėkime apie paviršiaus gyvenimo sujaukimą ilgiems remontų ir uždarų gatvių, griaunamų namų metams, kalbėkime apie romantiškus paveikslus: kokie žvilgsniai mus pasitiktų mūsų galimame metro? Kiek rasių? Kiek apdarų – neuniformų? Kiek požemio orfėjų su gitaromis? Taigi. Gal visgi geriau – egzotiškos (nes jau esi urban-pragare), nors ir trumpos, ekskursijos po svetimus požemius? 2 psl. >
senas pazistamas 2008-10-26 22:16
Saunuolis, Vaidai - nbepiktas, geranoriskas ir gana jautrus dienorastis.
senas pazistamas 2008-10-26 22:16
Saunuolis, Vaidai - nbepiktas, geranoriskas ir gana jautrus dienorastis.
Mari Poisson 2008-10-25 14:26
Tikrai puikiai parašyta! Ir aš prarijau kaip šuo muilą;)
valerka 2008-10-25 14:09
visadsu malonumu skaitau jauniškį, ir šįkart prarijau kaip šuo muilą. Dažniau rašyk...