Naujienos
Neretai žiniasklaidoje arba oficialių asmenų pareiškimuose skamba pavojaus varpai dėl lietuvių tautos ir lietuvių kalbos likimo. Skirtingi autoriai bando įtikinti visuomenę, kad esame atsidūrę ties praraja ir todėl būtina griebtis kažkokių radikalių priemonių, kurios leistų išgelbėti Lietuvą nuo pražūties.
Kalbant apie lietuvių tautos išnykimą, kaip pagrindinė problema paprastai nurodoma emigracija ir jos mastai. Tuo pačiu dažniausiai primenama, kad išvažiavusius Lietuvos gyventojus netrukus pakeis imigrantai iš egzotiškų šalių. Kai kurie autoriai baugina mus, kad iki šio amžiaus pabaigos daugumą Lietuvos gyventojų sudarys mulatai ir kiti „neaiškios rasės“ žmonės, o Lietuva neteksianti savo tapatybės.
Gal ir galima pritarti nuomonei dėl Lietuvai iškilusių grėsmių, bet tikrai tai nėra naujieji imigrantai (ypač turint omenyje, kad Lietuva yra ne tiek imigrantus priimanti, kiek pati juos skleidžianti šalis). Kaip pagrindines grėsmes vertėtų nurodyti mūsų visuomenės apatiją ir abėjingumą šalyje vykstantiems procesams, jos pilietinę demotyvaciją ir moralės smukimą. O imigrantai iš svečiųjų šalių nėra tiek gausūs, kad būtų galima pradėti kalbėti apie kažkokią „svetimų kultūrų invaziją“, juolab kad didžioji minėtų imigrantų dalis užtrunka Lietuvoje palyginti neilgam – nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Panašu, kad šiuo atveju mes turime reikalą ne su nuoširdžiu susirūpinimu Lietuvos ateitimi, o su maskuojamomis rasizmo apraiškomis.
Su panašia „argumentacija“ susiduriame ir kalbėdami apie valstybinės lietuvių kalbos likimą. Kaip jos „konkurentės“ arba net potencialios „žudikės“ įvardinamos užsienio ir Lietuvos tautinių mažumų kalbos. Kažkam kelia siaubą pati mintis leisti dubliuoti Lietuvos vietovėse, kuriose kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, viešuosius užrašus jų gimtosiomis kalbomis. Lygiai taip pat bandoma „ginti lietuvių kalbą“ nuo asmenvardžių fiksavimo dokumentuose gimtąja kalba, nors beveik visoje Europoje tautų, vartojančių lotynų raidyną, tikriniai vardai rašomi ne fonetiškai („iš klausos“), o originalo rašyba. Sunku suprasti, kokiu būdu lietuvių kalbai gali pakenkti Ąžuolų gatvės pavadinimo kur nors Šalčininkuose dubliavimas lenkiškai – „Dębowa“, arba sovietinės okupacijos metais išdarkytos pavardės „Sokolovskij“ atstatymas ankstesne forma - „Sokołowski“. Dar kitiems užkliūva Lietuvos nacionalinio transliuotojo laidos tautinių mažumų kalbomis. Matomai nesuvokiama, kad dingus šioms laidoms, informacija nelietuvių tautybių Lietuvos Respublikos piliečiams bus pateikiama svetimų, ne visada Lietuvai draugingų valstybių transliuotojų.
Ypač liūdna, kai valstybinės, gimtosios ir užsienio kalbų reikalingumo ir jų funkcijų skirtinybių nesuvokia valdiškų institucijų vadovai. Štai ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, rengianti 2009 – 2012 metų Valstybinės kalbos politikos gaires, pareiškė, kad „reikia susirūpinti lietuvių kalbos statusu“. Anot jos, „mokslas, sportas, pramogos, darbo santykiai pereina prie anglų kalbos“. Ir toliau: „Lietuvių kalbai gresia išnykimas. Anglų kalba kelia tokią pat grėsmę, kaip sovietmečiu – rusų...Dabar, atrodo, yra tokie pat planai – viską padaryti angliškai“. 2 psl. >
abc 2009-08-19 12:45
reikejo mokinti anglu kalba nemokomai,tai vyresni butu jau ismoke.megstu kalbas tik neturejau...
Kvakijutlis to: 2008-11-08 00:49
to "Ko gero": ir dar jis čigonas, čečėnas, mohikanas ir marsietis.to "to Kvakijutlis":...
Ilythiiri 2008-11-07 21:37
Pro-lenkiška rašliava. Lenkai jau ne pirmi metai vykdo aktyvią propagandą Vilniaus krašte....
to Kvakijutlis 2008-11-07 20:25
The term KWAKIUTL was usually applied to a group of indigenous peoples of northern Vancouver...