Naujienos
Jau esu rašęs, jog mes gyvename ne tik pinigų, bet ir sąvokų bei vertybių infliacijos laikotarpiu. Akyse nuvertėjo priesaika, po kurios sulaužymo kažkada žmogus prarasdavo visas ne tik savo, bet ir vertybių reprezentacijos bei dalyvavimo viešojoje erdvėje galias. Iš jo nieko nebelikdavo, išskyrus jo paties asmenį ir privatų gyvenimą. Jis nebegalėjo kalbėti nei grupės, nei tautos, nei visuomenės vardu.
Nuvertėja garbės žodis, kurio nesilaikymas kažkada atimdavo iš jo nesilaikančiojo galimybę pelnyti bent minimalų pasitikėjimą. Nuvertėja rekomendaciniai laiškai – kažkada jie dėl pagarbos ir pasitikėjimo rekomenduojančiuoju lemdavo rekomenduojamojo ateitį, o šiandien mes rašome rekomendacinius laiškus žmonėms, kurių ne tik dorai nepažįstame, bet kurių turbūt ir akyse nesame matę.
Nuvertėja ir sąvokos, kurios nebesaugomos ir nebevartojamos unikaliai žmonijos patirčiai nusakyti. Viskas tampa vienodai svarbu ir nesvarbu. Aš tampu pasaulio centru vien todėl, kad tai aš. Sąvokų infliacijos viršūnė man prieš dešimt metų pasirodė tekstai JAV spaudoje apie prieš Padėkos dieną kasmet įvykstančius kalakutų holokaustus. Greičiausiai tai nėra paprasčiausias nemąstymo ar neatsakingumo pavyzdys. Nepagarba sąvokoms ir kalbai tik trumpam gali maskuoti anksčiau ar vėliau atsiveriančią nepagarbą žmonėms.
Viena iš tokių pavojingai nuvertintų pastaraisiais dešimtmečiais tapo genocido sąvoka. Iškart noriu pasakyti, kad šios sąvokos nuvertinimas ne tik nėra rūpesčio visa žmonija ir viso žmoniškumo būkle padarinys, bet, priešingai, yra savęs pavertimo istorijos ir pasaulio centru, sykiu ir nejautrumo žmonijai simptomas. Dar daugiau, už besaikio šios sąvokos vartojimo slypi diskusijos užgniaužimo grėsmė.
Genocidas yra ne tik filosofinė, politologinė ir sociologinė, bet ir teisinė sąvoka, kurią aiškiai apibrėžia juridiniai JT dokumentai, lygiai kaip jos aiški definicija egzistuoja ir tarptautinėje teisėje. Po nacių įvykdyto masinio tautų ir etninių grupių naikinimo šį reiškinį buvo pradėta nusakyti kaip sąmoningą tautos, religinės ar etninės grupės likvidavimo doktriną bei ją įgyvendinančią praktiką. Genocidas – tai tautos en bloc, arba viso rasinio vieneto, sunaikinimas – visiškai nesvarbu, kokia to vieneto klasinė sudėtis, dominuojanti ideologija ir vidiniai socialiniai bei kultūriniai skirtumai.
Genocidas nėra kova su priešu, kuris karo ar socialinės revoliucijos sąlygomis yra aiškiai apibrėžtas klasiniais, kariniais, ideologiniais ar politiniais-doktrininiais kriterijais. Priešingu atveju bet kokią revoliuciją ir jos organizuojamą priešo naikinimą tektų vadinti genocidu. Genocidas yra naikinimas be jokios atrankos, kada niekas nei teoriškai, nei praktiškai negali išgelbėti žudomojo – nei ideologinis atsivertimas, nei religinė apostazė, nei, pagaliau, saviškių išdavystė ir perėjimas į priešo pusę.
Sutikime, kad šiuo požiūriu nei šv. Baltramiejaus naktis 1572 metais Paryžiuje, nei apskritai baisus ir kraugeriškas hugenotų žudymas Prancūzijoje, nei inkvizicijos teroras ir masinis moterų, „raganių“, „burtininkų“, žydų bei homoseksualų žudymas viduramžiais, nei Vandėjos naikinimas ir ištisų kaimų išžudymas 1789-1794 metais, siunčiant juos po giljotina Prancūzijos revoliucijos metu, kad ir kokie sukrečiantys, vis dėlto nėra genocido atvejai. Visus tuos žmones, kad ir koks baisus būtų jų likimas, galėjo išgelbėti perėjimas į priešo ar persekiotojo pusę. 2 psl. >
ziko 2009-07-30 01:15
tik nusikaltimas pries donski yra simtaprocentinis, gi pvz. gojaus nuzudymas (ar kokio arabo)...
griniusas 2008-11-28 23:02
Donski Donski koks tu nuogas!!!!! ir net nebandai prisidengti, manydamas kad sio politinio...
mindaugz69 2008-11-21 12:06
"Sutikime, kad šiuo požiūriu nei šv. Baltramiejaus naktis 1572 metais Paryžiuje, nei...
Pasiskaitymui 2008-11-16 13:20
Kiek kitoks, nei Donskio, požiūris į genocidą ir šios sąvokos taikymą, išdėstytas "Los...