Naujienos
Aukciono katalogo viršelio fragmentas
„Meno rinkos agentūra“, rytoj (lapkričio 12-ą) rengianti penktą aukcioną, apsuko sąlyginį ratą beveik neegzistuojančioje Lietuvos senienų ir dailės rinkoje, nes pirmasis šiuolaikinės Lietuvos aukcionas, kaip ir rytoj įvyksiantis, taip pat buvo skirtas knygomis.
Man niekaip nepavyko prisiminti, kada ir kur Vilniuje įvyko tos pirmosios varžytuvės. Atsimenu, kad Katedra jau buvo grąžinta, rubliai vis dar buvo, o veiksmas vyko arba Dailės parodų rūmų kino salėje, arba Profsąjungų rūmuose, arba Dramos teatre. Viskas kaip per miglą, bet pirmasis trofėjus – 1933 metais (!) Leningrade išleistas kanclerio Oto von Bismarko raštų tritomis vis dar tebėra mano lentynoje. Jį, po trumpos kovos, tik du kartus pakėlęs kainą, įsigijau už 80 rublių.
Vardan teisybės reikia patikslinti - „Meno rinkos agentūra“ trečiadienį siūlys varžytis ne tik dėl knygų. Bus žemėlapiai, senoji grafika, fotografija ir dar kelių žanrų lotai.
Mane labiausiai sudomino ne galima investicinė pasiūla – penktajame aukcione ji nėra didelė: dešimčių tūkstančių litų pradine kaina įvertinti tik trys lotai – bet jautriai atrinkta ir Lietuvos rinkoje nauja istorinė smulkmė.
Geriausias tokios smulkmės pavyzdys – rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 1924 metais rašytas atvirlaiškis (lotas 136) jos geriausiai draugei mokytojai Janinai Kairiukštytei-Tumėnienei. Abi autografo veikėjos turi muziejinio lygmens pavardes, atvirlaiškis pats savaime yra filatelinis objektas, ir, tikėtina, kad ir estetiškas. Pradinė kaina – 80 litų. Aš negaliu rašyti prie šios kainos jokių emocinių dalelyčių „tik“ arba „net“, nes Lietuvos istorinių veikėjų autografų kainos nežinomos. Gal atvirlaiškis pakils iki 500 litų? O gal jo niekas nenupirks? Bet kokiu atveju tam tikri vertinimo kriterijai jau yra: jei Šatrijos Ragana kainuoja 80 litų, tai Vinco Mickevičiaus-Krėvės atvirlaiškio (lotas 135) vaikystės draugui pradinė kaina – 150 litų, o Antano Smetonos laiškas (lotas 139) žmonai – 300 Lt.
Taip pat labai smalsiai lauksiu, kuo baigsis pigesniųjų žemėlapių varžytuvės. Jų pradinė kaina – 400 litų – yra įkandama, o aprašymai skamba labai viliojančiai. Kad ir Hermanno Mollo „Naujosios Europos žemėlapis“ (lotas 119) – 1750 metai, akvarele spalvintas vario raižinys už 400 litų pradinę kainą. Aš suvokiu, kad tai Londono senienų turgaus kaina, bet nedidelės viešos (ne kolekcionierių) lietuviškos rinkos kontekste bus įdomu stebėti paklausą.
Trečias subjektyvaus susidomėjimo objektas – albumas „Die Olympischen Spiele 1936 in Berlin“ (lotas 280). Po paviršutiniškos paieškos interneto aukcionuose paaiškėjo, kad analogiškus albumus siūlo pirkti už 125 eurus, taigi lietuviška pradinė kaina, 280 litų, yra gana sąžininga.
Iš jau minėtų trijų brangiausių lotų man įdomiausias yra 165-as. Tai – 41-a Jano Bulhako nuotrauka iš „Vilniaus albumo“. Nuotraukos darytos iki 1914 metų, pradinė loto kaina – 27 000 litų, arba apie 650 litų už nuotrauką. Irgi sąžininga startinė kaina, nes Lenkijos aukcionuose už panašaus laikotarpio fotografo kūrybą prašo maždaug 1000–1500 zlotų už nuotrauką. Jei dėl vilnietiško rinkinio nevyks kova, teliks tik pavydėti pirkėjui.
Iš viso penktame aukcione (beje, jie turi ir naują prekės ženklą - „Vilniaus aukcionai“) pateikta 216 lotų. Kadangi daugelio lotų pradinės kainos nėra didelės, šis aukcionas nepasieks apyvartos rekordų. Jo funkcija kita – suformuoti dar viename meno rinkos žanre ateities kainas. Kaip tai atrodys, paaiškės trečiadienį, 18 val., Vilniaus rotušėje.
Matęs 2008-11-11 23:32
Buvau ekspozicijoje, yra įdomių dalykų.