Naujienos
Trečiadienį penktasis Meno rinkos agentūros surengtas aukcionas (nuo šiol jie vadinsis Vilniaus aukcionais) buvo skirtas bukinistikai, kartografijai, autografams bei dar kelių žanrų spausdintoms senienoms.
Šis aukcionas vėl įrodė, kad pastovus Lietuvos meno ir senienų rinkos civilizavimas – šį procesą netgi pavadinčiau švietimu – duoda atitinkamus rezultatus. Knygų aukcione akcentuočiau du gal ir nežymius, bet svarbius įvykius.
Varžytuvėms artėjant į pabaigą, vedėja paskelbė, kad lotas Nr. 169 išimtas iš prekybos. Šiuo lotu buvo fotografo ir kraštotyrininko Balio Buračo (1897-1972) piliakalnių nuotraukų rinkinys. 239 nuotraukos įvertintos pradine 5700 litų kaina. Už tokią kainą šį rinkinį ne aukciono būdu nusipirko Lietuvos nacionalinis muziejus. Aš pažymiu ne patį faktą – valstybė visur turi teisę muziejinės vertės kūrinius įsigyti už pradinę kainą, aplenkdama varžytuvių procesą. Svarbiausia šiame kontekste tai, kad į lietuviškus aukcionus jau patenka tokio lygio eksponatai ir jie yra pastebimi.
O kad Vilniaus aukcionas pastebėtas, byloja kita istorija, gal kiek ir geltonoka. Aukcione kelis XIX amžiaus rusiškus ir lenkiškus laikraščius, šiek tiek pasivaržęs, nusipirko buvęs Baltarusijos vyriausybės narys, bent taip man papasakojo žinovai. Ir vėl akcentuoju ne buvusio aukšto rango pareigūno dalyvavimą aukcione (trečiadienį jų buvo ir daugiau), bet tai, kad sklaida apie Vilniuje parduodamus lotus tapo tarptautinė. Ir nesvarbu, kad tai regioninis tarptautiškumas.
Beje, kalbant apie Nacionalinio muziejaus pirkinį, priminė neparduotą lotą Nr. 137 – profesoriaus, rektoriaus, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjo Mykolo Riomerio laiškų rinkinį. Jei iš jo vardu pavadinto universiteto Vilniuje kas nors būtų atvykęs, už juokingą 750 litų dydžio pradinę kainą būtų įsigiję kokybiškus savo idėjinio patrono autografus.
Varžytuvės dėl autografų, debiutuojantis žanras Vilniaus aukcione, man buvo pačios įdomiausios – juk šitaip susiformuos būsimos kainos. Veiksmas vyko logiškai – kuo žymesnė pavardė, tuo intensyviau buvo varžomasi. Aukcionų dalyvių nesudomino nei grafiko Stasio Krasausko, nei skulptoriaus Vinco Grybo parašai. Rašytojos Šatrijos Raganos atvirlaiškis draugei parduotas už pradinę 80 litų sumą, taip pat už pradinę (800 Lt) parduotas Vilniaus institucijų dokumentų rinkinys – viename iš jų buvo Jono Basanavičiaus parašas. O štai dėl prezidento Antano Smetonos laiško poniai Landsbergienei užvirė šiokia tokia kova – pradinė 300 litų suma pakilo daugiau nei tris kartus – iki 1000 litų.
Šis A. Smetonos laiškas pabrango tris kartus
Kadangi daugumą aukciono dalyvių sudarė puikiai vienas kitą pažįstantys kolekcionieriai (kažkas suskaičiavo, kad pamatė tik penkis nepažįstamus veidus), brangiausi lotai – J. Bulhako Vilniaus albumas (pradinė kaina 27 000 Lt), šv. Apaštalų knygos (p. k. 37 000), A. Carlo ir S. Giambattista studija (p. k. 20 000) – nebuvo parduoti. Tai suprantama – kol į uždarą ir elitinį knygų kolekcionierių ratą neįsiverš naujokai, stambesni sandoriai nebus daromi aukcionuose. 2 psl. >
vladas 2010-03-11 18:51
parduodu knyga1942m leidinys, su Lietuvos generakkomisaro Theodor Adrian von Renteln autografu