Naujienos
Žvelgdamas pro stebinančio visokeriopu patogumu traukinio langą į dar labiau kerinčius anapus jo vaizdus prisiminiau seną televizinę laidą per dar sovietinę centrinę televiziją. Joje, jei gerai pamenu, Borisas Grebenščikovas ir šviesios atminties popmechanikas akcionistas Sergejus Kuriochinas (o gal dar buvo ir Andrejus Makarevičius?) dėjo demaršą prieš visą centrinės televizijos rimtumą ir nekvestionuojamas tiesas, pareikšdami: tokio dalyko kaip „užsienis“ – nėra.
Visas pasaulis yra Sovietų sąjunga, nes už jos ribų niekas ir nebuvo nuvykęs. Pamąstykite, sakė jie, – mes girdime tik legendas apie blogus Vakarus (tam, kad būtume įtikinti savojo krašto gerumu), o tie, kurie išvyksta kažkur, neva į užsienį, iš tiesų visada vyksta į vieną ir tą pačią vietą pačioje SSRS, kur pastatyta keletas prabangių ir švarių parduotuvių, šalia sustumti kalnai, kitoje tos šalies pusėje – palmės, jūros, gražūs peizažai, specialiai parengti žmonės kalba nesuprantamai ir net gerai mokantis angliškai „sovokas“ niekaip tos anglų kalbos neįkerta. Ta erdvė vieniems gali būti Austrija, kitiems kitas jos kraštas bus Kuba, tretiems – Prancūzija, nes bus daug vyno. Žodžiu, dar gerokai iki Peterio Weiro „Trumeno šou“ rusiškojo muzikinio avangardo specialistai jau formulavo simuliakrinės realybės idėją, tik grindė ją ne mass medios presingu, o tikros realybės nykumu.
Tai prisiminiau todėl, kad nuolatos per traukinuko langą mačiau vien atvirukus ir supratau, kad iš tiesų tokios šalies kaip Šveicarija nėra. Nes jei atsiversite kokį nors interneto puslapį apie tą „šalį“ ar pamatysite atvirukus su tos „šalies“ vaizdais, jų ir pakaks, – į ją vykti (jei net ir tarsimės, kad ji egzistuoja) nebus jokios prasmės. Jūs tik išvysite stipriai padidintus, bet tuos pačius atvirukus. Todėl fotografavau ne eilinius turistinius vaizdus, o dvigubą virtualybę, atviruko atvaizdą. Šalies įvaizdį, kuris kuria šalį ir iš kurio pelnosi tas kultūrinis fenomenas, Šveicarija vadinamas.
"Chardonne" vynuogės ir Lemano ežeras.
Atvirukas paprastai būna negyvas. Bet mitinė šalis Šveicarija yra sukūrusi tokį griežtą savo įvaizdį ir taip jį eksploatuoja, kad jis tave persekioja bet kur, pjauna kaip „Victorinoxai“ iš kas antros suvenyrų parduotuvės. Į 200 km per valandą lekiančio traukinio keleivius ilgesingai meiliai žiūri specialiai sustatytos karvės, tik be užrašo „Milka“ (kuri normali karvė ganysis prie pat geležinkelio ar noriai pozuos turistams ant itin stačių kalnų?). Atidžiau įsižiūrėdamas suvoki, kad vadinamasis Lėmano ar Ženevos ežeras (tas kitas, ne Maironio apdainuotasis) yra nedidukas baseinas, besitęsiantis gal tik 20 metrų nuo kranto, o vėliau jau stovi didžiulis reklaminis stendas su pritrenkiančiais kalnų vaizdais neva anapus jo. Vis tiek normalus naivuolis turistas neis per vandenį to patikrinti. O ne per brangiausio (220 Lt nakčiai) viešbučio Lozanoje langai specialiai, žinoma, visi nukreipti tik į vandens ir kalnų panoramą, o kita tavojo numerio pusė skirta vonioms su aklinai matiniais (aklinai! – supratote?) langeliais. 2 psl. >
as 2008-11-27 16:12
Tekstas idomus kaip visada. Bet kam tas cinizmas, ypac keliaujant. Lietuvoj tokiu atviruku...
zinovas 2008-11-23 16:12
Tu cia ne atvirukus kaisiok, o budamas ekspertu komisijoje stenkis , kad Lietuvoje tap butu. Ar...
Smulkus 2008-11-23 01:04
Nice :)Toks keistai artimas pasamones srautas :)Kazkada teko skaityti sovietini-rusiska...
Audrius 2008-11-22 18:48
Vaidai, skaičiau su dideliu malonumu.