Naujienos
Jie bando susitvarkyti su kapitalizmo krize lyg šundaktariai, kurie maro apkrėstus miestiečius gydo viralu iš numarinto šuns dvėsenos. Castoras ir Polluxas siūlo savitus problemos sprendimo būdus, kurie šokiruos (arba bent prajuokins) šiandieninius politologijos ir rinkodaros dogmatikus.
Castor: Visame pasaulyje kyla nepasitenkinimas kapitalistine sistema. Krizės sukėlėjus kritikuoja net esamos sistemos šalininkai. Ar tai reiškia, kad sulauksime ne tik sistemos, bet ir joje puoselėtų vertybių – laisvosios rinkos ir neoliberaliosios demokratijos – krizės? Ar neoliberalizmui neatėjo laikas būti išmestam į istorijos šiukšlyną?
Pollux: Geriausiai visuomenę apibūdina joje vyraujančių ekonominių santykių tipas. Senelis K. Marxas, gyvenęs prieš pusantro šimto metų, pažiūrėjo į žmoniją ne tik kaip ekonomistas, bet ir kaip istorikas, ir chronologiškai išskyrė kelias ekonomines visuomenės formacijas: vergovinę santvarką, feodalizmą, kapitalizmą ir socializmą. Mūsų laikų sociumo kritikas Noamas Chomsky pateikia gana tikslią vienos iš šių formacijų – kapitalizmo – tipologiją. Jo nuomone, pagal dominuojantį ekonominių santykių principą kapitalizmą galima suskirstyti į 4 tipus: klasikinį liberalizmą, valstybinį kapitalizmą, valstybinį socializmą ir neoliberalizmą.
Įdomu, kad antrąjį ir trečiąjį tipą – valstybinį kapitalizmą ir valstybinį socializmą – jis dažnai sujungia į vieną, tuo pačiu parodydamas, kad nemato esminio skirtumo tarp sovietinio „socializmo“ ir valstybinio kapitalizmo, kuris vyrauja, tarkime, Švedijoje arba Vokietijoje. Socializmas, kuris klestėjo Sovietų Sąjungoje, dažnai priešpastatomas Vakarų šalių kapitalizmui tik ideologiniais ir politiniais sumetimais, o ekonominiu požiūriu jie yra beveik identiški: vyrauja tokie patys prekiniai-piniginiai santykiai, šiek tiek skiriasi tik nuosavybės tipas ir gėrybių perskirstymo sistema:
1. Valstybiniame socializme 100% įmonių priklauso valstybei, o valstybiniame kapitalizme daugiau kaip 50% įmonių sudaro privačios, tad žmonės turi teisę pasirinkti, kas juos išnaudos – valstybė ar privatininkas.
2. Sovietų Sąjungoje valstybė perskirstydavo 100% bendrojo vidaus produkto, o, pvz., Danijoje ši dalis sudaro tik 58%.
Kaip atsvarą valstybiniams social(kapital)izmui N. Chomsky išskyrė libertarinį socializmą (arba tarybų komunizmą – council communism), tačiau šiuo atveju mus labiau domina kapitalistinės ekonominės santvarkos, kuriose valstybės kišimasis į ūkio sektorių yra ypač smarkiai ribojamas. Kalbame apie klasikinį liberalizmą ir neoliberalizmą.
Klasikinio liberalizmo tėvai – Adamas Smithas, Davidas Ricardo, Wilhelmas von Humboldtas – manė, kad rado būdą išsiveržti iš feodalinių privilegijų labirinto ir įteisinti garo mašinos sukeltus ekonominių santykių pokyčius. Veikale „Valstybės veiklos ribos“ (1792) Humboldtas pasmerkė valstybę kaip „antihumanišką instituciją“ ir apkaltino ją, kad ši siekia padaryti žmogų aklu savo tarnu. Deja, tų laikų liberalai suabsoliutino laisvės principą – jie pripažino tik privačius interesus ir tvirtino, kad valstybės įstatymai nepagrįstai riboja laisvę, o ekonomikos srityje valdžia turi atlikti tik „naktinio sargo“ funkciją. Tačiau liberalizmo klasikai, pabrėždami valstybės galios apribojimo problemą, padarė kitą didžiulę klaidą – jie nekreipė jokio dėmesio į privačios galios problemą. Pasinaudoję gražiais skambančiais individo laisvės šūkiais, jie paprasčiausiai ATkūrė vergovinę santvarką, kurioje žmogus vergauja ne valstybei, o kitam žmogui, ir daro tai legaliai – pagal visus įstatymus. 2 psl. >
poliucijus ir castratas 2009-03-09 15:15
degeneratai nori revoliucija pazaisti!> ,paimkit gabaleli muilo (KRIZE. NERA VAZELINO)patepkite...
Сhe Guevara 2008-12-07 02:01
Šiaip jau reikėtų, panaikinus valstybę ir laisvąją rinką, visus suvaryti į priverčiamojo...
n 2008-12-06 20:39
Arturui is VilniausTeisinga pastaba kazkas parase - ar pats suprantate, ka rasot? Pvz., siame...
SKELBIMAS !!! 2008-12-06 14:29
ARTĖJANČIŲ ŠV. KALĖDŲ PROGA PIGIAI PARDUODAMI BULVIŲ TRAŠKUČIAI SU LOGOTIPINIAIS CHE...