Naujienos
Castoras ir Polluxas pagiežingai kritikuoja lietuvišką žiniasklaidą ir vadina ją korporacine smegenų skalbimo centrifuga.
Pasitelkę N. Chomsky teorijas, jie demaskuoja vakarietiškos „žodžio laisvės“ mitus ir siūlo realų antipropagandinį planą – kurti alternatyvią žiniasklaidą „pasidaryk pats“ filosofijos pagrindu.
Castor: Organizacijos „Reporteriai be sienų” 2008 metų spaudos laisvės ataskaitoje. Lietuva užima 16 vietą (praeitais metais – 23). Estija yra 4 vietoje (prieš metus – 3). Latvija – 8 vietoje (prieš metus – 12). Apie sąrašo pabaigoje esančias šalis (Turkmėniją, Šiaurės Korėją ir Eritrėją) „Reporteriai be sienų“ kalba, kad jose „žmonės yra atskirti nuo viso pasaulio ir stipriai paveikti propagandos“, o Eritrėjos vadovas su savo „paranojiškų nacionalistų klanu“ valdo šalį kaip „didelį kalėjimą“. Kokie būtų tavo įvertinimai, jei būtum panašus „reporteris“?
Pollux: Ant mano sandėliuko durų užrašytos trys raidės: „X“, „Y“ ir dar viena, o aš ten malkas laikau. Jei užsirašysi, kad esi laisvas, nuo to laisvesnis netapsi.
Tiksliai nežinau, kas budi anapus šios organizacijos sienų (nors plačiai kalbama, kad „Reporters sans frontières“ gauna finansinę paramą iš JAV vyriausybės ir todėl aštriai kritikuoja visas šalis, kurios yra nedraugiškos JAV), bet laikyti Estiją laisvos žiniasklaidos šalimi netaikant jai nacionalizmo ir paranojos kriterijų – daugiau nei absurdiška. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje klestinčiai nacionalistinių klanų isterijai politiniai Vakarų popiežiai lengva ranka suteikia „imprimatur“. Todėl nesibaigiantis neapykantos Rusijai bei „runkeliams“ demonstravimas ir tik dalinė tiesa apie tai, kas vyksta šiuolaikinio kapitalizmo Leviatano viduriuose, priimami kaip demokratiškos žiniasklaidos kriterijai.
Esminė šiuolaikinės žiniasklaidos, atstovaujančios Naujosios pasaulio tvarkos, Imperijos, piramidei, savybė – jos potraukis oksimoronams: laisvė – prievarta, demokratija – totalitarizmas, taika – karas. Jei esi žalias žurnalistas ir renkiesi „aptarnauti“ propagandinę liniją, turi įsikalti į galvą: šiuolaikinė žiniasklaida kalba nebe ezopine, o Orwello „1984“-ųjų kalba. Karai čia vadinami taikos palaikymo operacijomis, kariniai nusikaltėliai – taikdariais, kovotojai dėl laisvės ir išlikimo – teroristais. Kuo daugiau antonimų – tuo kokybiškesnė propagandinė žiniasklaida.
Apie Eritrėją nieko nežinau, man jos pavadinimas primena Atlantidą. Tuo tarpu mano šalyje ir visoje Vakarų galaktikoje sparčiai mažėja išteklių, apsirijimas sekina žemę ir alsina sudiržusias rankas. Evoliucijos maratone mūsų sąmones ir sąžines smarkiai aplenkė stambios kupiūros. Bet visa tai nesvarbu – demokratijos trubadūrai užsimerkę trimituoja apie „laisvės“ triumfą.
Pažiūrėsim, ką jie užtrimituos netrukus, juk krizės taikiniu virsta ne kas kita, o žiniasklaida ir leidyba. Pavyzdžiui, „Reporteriai be sienų“ turėtų pasidomėti, kokie bus PVM padidinimo padariniai vis dar egzistuojančiai nedidukei nepriklausomai žiniasklaidai ir mažoms leidykloms. 2 psl. >
Tautietis 2009-03-02 15:10
Kuo daugiau melo tuo lengviau ji atpazinti...beja koks skirtumas ka raso... klausimas tik ar tiki...
smulkus disidentas 2009-01-09 22:06
Ar dabar anarchijos puslapiui taip pat reiks gauti "imprimatur" ish paneles D. Kuodytes. Ten...
Senis To C 2008-12-31 00:13
Autoriai (autorius) anaiptol ne anarchistai. Spėju, jog tai jauni žmonės (jaunas žmogus)Po...
TO partizanas 2008-12-30 23:53
Idomiai cia rasai, -o pats tuo metu nasturtas ir jurginus auginai... Papasakok, kaip ten Huseino...