Naujienos
Nagrinėjant Rusijos (nesvarbu – carinės, komunistinės ar „putininės“) politiką kitų tautų atžvilgiu, galima tik stebėtis jos „išradingumu“. Viena iš priemonių, kuri buvo ir yra taikoma, siekiant suvaržyti vienos arba kitos tautos savimonės tapsmą – dirbtinis vieningos tautos skaldymas arba priešingai, kelių tautų paskelbimas viena (vieninga) tauta.
Nenorėdamas tuščiažodžiauti, pereisiu prie konkrečių pavyzdžių, juolab kad jų daugiau negu pakanka.
Pirmoje straipsnio dalyje („Tautinė politika rusiškai – 1 (Karelai)“) esame apžvelgę Rusijos tautinės politikos karelų atžvilgiu fenomeną, kai vienu metu yra vykdomas tautos skaldymas (trukdymas šiauriniams, arba „tikriesiems“ karelams integruotis į vieningą suomių tautą) ir dirbtinės tautos konstravimas (Rusijos karelų tautos institucionalizavimas, konstruojant ją iš suomių kalbos tarme kalbančių „tikrųjų karelų“ bei vepsų ir suomių kalbų tarpinėmis šnektomis kalbančių lyvikų ir liūdikų). Kiti atvejai – labiau vienareikšmiški.
Komiai
Į rytus nuo vepsų nuo seno gyveno gausi komių tauta, taip pat kalbanti finų grupės kalba. Maždaug prieš tūkstantį metų komiai jau buvo pasiekę gan aukštą išsivystymo lygį ir stovėjo ant savo valstybės įkūrimo slenksčio. Neperdedant galima teigti, kad komiai buvo tikri regiono lyderiai ir jo tautų kultūrintojai, darę didelę įtaką savo rytiniams (mansiams) ir šiauriniams (nencams) kaimynams, o vėlesniais laikais – net Kolos pusiasalio samiams. Net rytinės vepsų grupės buvo asimiliuotos komių. Nuo 1372 metų komiai turėjo vyskupo Stefano Chrapo sukurtą originalią rašto sistemą.
Natūralią komių tautos raidą sutrikdė rusai (iš pradžių Novgorodo, vėliau – Maskvos), kurie jau nuo XII amžiaus pradėjo skverbtis į komių etninę teritoriją. Besipriešindami įsibrovėliams komiai palaipsniui traukėsi į rytus (Uralo kalnų link) ir į šiaurę (Barenco jūros link); iš jų asimiliuotų nencų susidarė nauja komių tautos etnografinė grupė – ižmiečiai. Galutinai prijungti komių žemes prie Rusijos (Maskvos didžiosios kunigaikštystės) pavyko tik XVI amžiuje, o dar po šimtmečio originali komių rašyba buvo išstumta nugalėtojų primestos „kirilicos“ (1930 – 1938 metais vakarų komiai naudojo lotynų, nuo 1938 metų – vėl „kirilicos“ raidyną; rytų komiai mėgavosi lotynų raidynu tik metus – nuo 1937 iki 1938 metų). Rusai pradėjo masiškai kurtis komių žemėse; iki XIX amžiaus pabaigos komių beveik nebeliko Viatkos ir Permės miestų apylinkėse. Ankstesnius krašto šeimininkus primindavo tik senieji vietovardžiai.
Net tokiomis sąlygomis komiai išliko savimi. Atsirado komių inteligentija, o sumanūs komių ūkininkai įsisavino naują pelningą veiklos rūšį – prekinę elnininkystę. Jie supirkinėjo elnių bandas iš nencų, samdė pastaruosius piemenimis ir pradėjo kurtis nuolatiniam gyvenimui ne tik Barenco jūros pakrantėje, bet ir už Uralo (Jamalo pusiasalyje) bei (perėję užšalusią Baltąją jūrą) Kolos pusiasalyje. Komių verslininkai sėkmingai konkuravo su rusais visame šiauriniame Rusijos imperijos europinės dalies pakraštyje. 2 psl. >
Gofra to Fenrir 2009-01-20 00:47
Aš su tavimi.
Fenrir 2009-01-19 21:53
O vat aš nesivelsiu į kritikas ir ginčus, tik pasakysiu, kad labai įdomu būtų aplankyti...
to bet 2008-12-15 02:17
Skaitykite naują gabalą apie adygus ir vainachus.
bet 2008-12-14 23:32
Nepaminėta, kad Permės Komių autonomija šiemet visai panaikinta ir įjungta į Permės sr.Dar...