Naujienos
Po Vilnių vaikšto keista moteris ir niršta ant Kazimieros Prunskienės. Esą politikė apšmeižė jos šeimą, kadaise atvėrusią savo svetingų namų duris K.Prunskienei. Ji pasakoja gausybę smulkmenų istorijos, kuri specialiu teismo sprendimu buvo įslaptinta.
Moteris pasakoja, jog „Šatrija“ buvusi ne vienintelė. Jų buvęs gausus būrys. Ir daugeliui tų žmonių ponia Onutė sakė „tu“, rašo „Lietuvos žinios“.
„Mano mieli lašinukai...“
Onutė nėra tikrasis tos ponios vardas. Slapyvardžio šiai poniai prireikė staiga ir vėliau, kai publikacija ir „Paskutinės instancijos“ tyrimas jau buvo beveik parengti paviešinti. Onutę paprotino jos giminės Vokietijoje. Esą jei bus ištarta jos tikroji pavardė, jie gali būti deportuoti. Kaip KGB bendradarbiai.
Taip sakė Onutė ir tai labai stebino, nes būtent ji pati niekieno neverčiama ėmė reikalauti žiniasklaidos dėmesio iškart, kai viešumoje pasirodė ilgai nuo visuomenės ir teisėsaugos slėptas K.Prunskienės interviu Laimai Pangonytei. Tas, kuriame politikė laisvanoriškai papasakojo, kaip pasirinko „Šatrijos“ vardą. Poniai Onutei ir jos giminaičiams užkliuvo ta K.Prunskienės interviu dalis, kurioje ji pasakojo apie Vokietijoje ją globojusią šeimą.
Štai tie žodžiai: „Mane globojo viena šeima, labai primygtinai, labai pabrėžtinai. Vokietijoje, lietuvių šeima... Mane globodami bandė viską išsiklausinėti, bandė skirti daugybę laiko, kalbėti apie tai, kas buvo, kur aš buvau. Ir man jau visiškai pasidarė keista ir neaišku, kodėl gi jie tai daro. Galų gale aš pastebėjau, kad tas Blagovas kartą, žodžiu, lyg ir apsilankęs buvo, kažkoks buvo toks dalykas, kad jie žino“.
Blagovas? Ši pavardė privertė suklusti žurnalistus, kuriems „Šatrijos“ istorija iki tol atrodė visiškai aiški. Kas jis toks? „Šatrijos“ rezidentas? Laimė, yra ko pasiklausti. Onutė, kai pirmą, antrą, o vėliau ir trečią kartą susitiko su žurnalistais, atnešė savo ranka surašytą telefonų ir pavardžių sąrašą. Esą tai žmonės, kurie galės patvirtinti jos žodžius. Vienas tų telefonų - Vokietijoje ir priklauso poniai Gražinai Kemerait. Paskambiname ir pataikome tiesiai į dešimtuką.
„Ji čia pas mumei gyveno tris mėnesius, bet šitaip apšmeižė, esu labai užsigavus. Ji tokias nesąmones šneka, kad mes sekėm ją ir da visaip“, - tarmiškai, be jokio vokiško akcento prabyla moteris kitame laido gale. „Nu, yra labai nesmagu, bet tegul ją Dievas nubaudžia“, - graudinasi ponia Gražina. „Jaučiatės įsižeidę?“ - tikslinamės. „Nu, aišku, kaip gi gali nesijaust, jeigu žmogui darai iš širdies gera, o jis užpakaliu atmoka,“ - patvirtina ponia Gražina. Ji aiškina, kad K.Prunskienė jų namuose atsirado iš gailesčio, nes labai skundėsi gyvenimu bendrabutyje.
Iš ponios Gražinos pasakojimo aiškėja, kas K.Prunskienei netiko, kad vokiškame bendrabutyje ji buvo visą laiką matoma, neturėjo veikimo laisvės. „Pasigailėjom mudu su vyru ir parsivežėm. O kad mes ją iš visai kitos pusės parsivežėm, tai jau mes agentai esam. Tegul jau ją ten galas... Na, ką padarysi - yra visokių. Ane“? 2 psl. >
Chamentatoriams 2008-12-15 18:11
"oi oi". Žinoma, kad nesmagu, kai kenkėjiška veikla išryškėja. Tačiau reikia kaltinti ne...
:) 2008-12-15 12:21
geras darbas. Sekantis zingsnis turetu buti labai issamus Satrijos ir jos seimos finansiniu...
oioi 2008-12-15 11:22
ar nenusibodo kibti prie Prunskienes.Kai tik prie Valstybes vairo stoja konservatoriai,taip...
buvo 2008-12-15 11:11
žmogus - kurio KGB nedrįso verbuoti - o Amerikos universitetai jį kvietė ir kvietė-JONAS...