REUTERTS/Scanpix nuotr.
Genetiškai modifikuotų augalų bijoti nereikia, nes jie yra ekologiški ir gali apsaugoti nuo bado neturtingų šalių gyventojus, teigia Vokietijos mokslininkė, Nobelio premijos laureatė Christiane Nüsslein-Volhard.
Su ja kalbasi Vokietijos žurnalo „Focus“ korespondentas Tillas Behrendas.
Profesore Nüsslein-Volhard, pasaulyje vis didesniuose plotuose ūkininkai augina genetiškai modifikuotus augalus. Tačiau dauguma vokiečių įtariai žiūri į naujas technologijas. Ar jų nerimas pagrįstas?
Mes, vokiečiai, visuomet bijome to, kas nauja. Tačiau ko konkrečiai bijoma? Kad valgant tokius augalus į mūsų organizmą pateks mums neįprasti genai. Bet juk to bijoti yra kvaila. Tokie genai suvirškinami, pasisavinami ir išskiriami, kaip ir valgant įprastinius maisto produktus. Juk žmogaus genomas yra pastovus, ir kitų organizmų genai jam nekelia pavojaus.
Vis dėlto kas skiria klasikiniu būdu užaugintus ir genetiškai pakeistus augalus?
Atrodo, lyg žmonės nežinotų, kad praktiškai visi augalai, kuriuos šiandien valgome, genetiškai labai skiriasi nuo ankstesnės laukinės formos. Nėra labiau nenatūralaus augalo nei bulvė. Laukinės bulvės yra mažytės ir nuodingos. Tam, kad bulvės taptų maisto produktu, turėjo praeiti daugybė vegetacijos periodų. Genų technika turi didelį privalumą dėl to, kad šie pasikeitimai vyksta kur kas greičiau, juos galima pakreipti labiau pageidaujama linkme.
Augintojams tai turėtų būti patrauklus dalykas. Tačiau daugelis žmonių siekia, kad gamtai ir jiems patiems kiltų kuo mažesnis pavojus, todėl jie labai sureikšmina ekologiją ir visus tuos „bio“ dalykus.
Mes galime tai sau leisti, nes turime pakankamą gerovę, derlingas žemes. Tačiau toks požiūris iš esmės yra snobiškas. Nes ekologinė ūkininkystė nėra pajėgi aprūpinti maistu didžiųjų miestų gyventojus ir tuo labiau - viso pasaulio gyventojus. Tai neįmanoma, nes ekologiniuose ūkiuose užauginamas derlius yra pernelyg menkas, tam reikia itin didelių žemės sklypų. Todėl kur kas prasmingiau būtų kaip įmanoma intensyviau išnaudoti ypač gerus sklypus, apsodinant juos geriausią derlių duodančiais augalais. Tai naudinga ir aplinkai, nes ne tokius našius sklypus bus galima palikti nepaliestus, natūralius.
Vis dėlto manoma, kad ekologinė ūkininkystė yra aplinką tausojanti.
Be reikalo. Juk ir ekologiniuose sklypuose neapsieinama be pesticidų. Tuo tarpu genų technika siūlo išmintingesnius sprendimus. Tokiu būdu galima pasiekti, kad kukurūzai ar medvilnė būtų atspari kenkėjams. Įskiepijus tam tikus genus, šie augalai tampa nuodingi kenkėjams, bet ne žmonėms ar pelėms. Taigi, pesticidai tampa nebereikalingi. Yra kuriamos ir tokios augalų rūšys, kurioms reikia mažiau drėgmės, ar tokios, kurios gali augti druskingoje dirvoje. Juk tai tikrai ekologiška.
Jei genų inžinerija turi tiek daug privalumų, kodėl ji neįsitvirtina Vokietijoje? 2 psl. >
Naujienos




















2009-04-07 15:54
Gavau tokią informaciją ir dalinuosi:Neseniai per televiziją rodė laidą apie genetiškai...
bubu 2009-03-23 19:23
kas uz GMO? O uz Monsanto? Eisit ten dirbti? Paziurekit iki galo....
Kokona iš Ekogyvenimas.blogas.lt 2008-12-22 20:58
Pritariu Jonui, mano mintis išsakė. Taip ir įtariau, kad Monsanto imsis intensyvesnių...
Jonas 2008-12-22 12:45
Na, straipsnis labai vienpusiškas. Tačiau tai visiškai nestebina žinant kiek pvz. Monsanto...