Naujienos
"Reuters"/"Scanpix" nuotr.
Mažosios Europos valstybės tampa vis panašesnės į nestabilias krizių laikotarpio Lotynų Amerikos ekonomikas. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas, Latviją pavadinęs Naująja Argentina, Vokietiją kaltina pavojingu delsimu.
Pasaulio ekonomikai išgyvenant vieną didžiausių pastarojo meto nuosmukių, įprastiniai kovos su krize metodai, tokie kaip bazinių palūkanų mažinimas, nepasitvirtina. Vienintelis būdas sustabdyti staigų ekonomikos kritimą, regis, yra didelis vyriausybės įsikišimas.
Kai Latvija - Naujoji Argentina
„The New York Times“ apžvalgininkas P. Krugmanas dabartinėje padėtyje linkęs įžvelgti vieną esminę problemą. Pasak jo, konservatyvių pažiūrų politikai užkerta kelią imtis ryžtingesnių - ir efektyvesnių - veiksmų.
Paleidęs kritikos strėlę į JAV respublikonus, sužlugdžiusius balsavimą šalies Kongrese dėl nacionalinės automobilių pramonės gelbėjimo plano, P. Krugmanas savo straipsnyje daugiausia dėmesio skiria Europos problemoms. Jo nepasitenkinimas nukreiptas į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kuri šiuo metu esą labiausiai trukdo įgyvendinti bendrą ES ekonomikos gaivinimo planą.
Visa tai - tokioje situacijoje, kai ES vis labiau juntamos pasaulinės finansų krizės pasekmės. „Skaudžiausios problemos slypi Europos periferijoje, kur daugelis mažesnių ekonomikų išgyvena krizes, labai panašias į ankstesnius Lotynų Amerikos ir Azijos sukrėtimus: Latvija - tai Naujoji Argentina, Ukraina - Naujoji Indonezija. Tačiau šis skausmas taip pat pasiekė ir didžiąsias Vakarų Europos ekonomikas: Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Italiją ir pačią didžiausią iš jų – Vokietiją“, - tamsų dabartinės Europos portretą piešia Nobelio premijos laureatas.
Ponia Ne ir ekonominis apsivardžiavimas
P. Krugmanas pastebi, kad pastangos slopinti uždegiminius procesus finansų sektoriuje, mažinant bazines palūkanų normas, priartėjo prie tam tikrų natūralių ribų. Ne tik Amerikoje, bet ir Europoje iš esmės nebėra ką mažinti, todėl vyriausybės priverstos atsigręžti į fiskalinės politikos priemones, tokias kaip valstybės išlaidų didinimas ir mokesčių mažinimas.
Garsaus ekonomisto teigimu, „visi“ supranta būtinybę visos Europos mastu imtis ekonomikos stimuliavimo priemonių - išskyrus vokiečius. „A. Merkel pavirto Ponia Ne“, - teigia P. Krugmanas, pašiepdamas Vokietijos kanclerės pastangas atsiriboti nuo kitų didžiųjų ES valstybių stumiamo ekonomikos gaivinimo plano. Jis primena Vokietijos finansų ministro Peero Steinbruecko kaltinimus, mestus Didžiajai Britanijai, kad ši užsiimanti „buku keinsizmu“.
Su tokia panieka atmesdami Johno Maynardo Keyneso, vieno garsiausių visų laikų ekonomistų, idėjas, Vokietijos vadovai, regis, demonstruoja savo tikėjimą šalies ekonomikos nepažeidžiamumu. Pasak P. Krugmano, blogiausia ne tai, kad jie tikriausiai klysta dėl Vokietijos ūkio perspektyvų, kiek tai, kad Vokietijos „ne“ trukdo pasiekti bendrą ES valstybių sutarimą dėl antikrizinių priemonių. 2 psl. >
aiwo 2008-12-17 17:43
Dziungliu istatymai niekur neisnyksta: kas stipresnis, tas ir laimi, o nevykeliai ir liks...
anarchistas 2008-12-17 13:14
Ironiška, kad ypač aršiai Vokietiją puola savarankišką piniginę politiką vykdę, dabar su...
va 2008-12-17 10:25
na ir kodėl reikia barti vokiečius, kad jie atmeta keinsizmą? Be Keynes'o sukurtos ekonomins...