Naujienos
Dėmesingai laikantis tradicijų, dabar krikščionio namuose turėtų degti trečia Advento vainiko žvakė. Bet ne vienuose namuose jau kadaise žybsi kalėdinės eglutės lemputės, groja „džinglbelsai“, o ką jau kalbėti apie parduotuves ir įstaigas, kuriose dar gruodžio pradžioje buvo gėda nepapuošti aplinkos. Vis dėlto tradicijas puoselėjantis žmogus gali kiek nustebti: o juk kadaise eglę puošdavo Kūčių dieną...
Eglė – viešnia
Lietuviškų tradicijų žinovė etnologė Gražina Kadžytė pasakojo, kad Kalėdų eglės puošimo tradicija į Lietuvą per Mažąją Lietuvą atėjo XIX a. pabaigoje. Pirmiausia ši tradicija pasiekė dvarų, ir tik po Antrojo pasaulinio karo - kaimo, šeimų gyvenimą, rašo „Respublika“.
„Kaime Kūčių dieną vaikai su tėveliu važiuodavo į miškelį išsirinkti eglutės. Buvo mokoma rinktis neegoistiškai: ne gražiausią ir tvirčiausią eglę. Sakydavo - rinktis tą, kurią kitos eglutės praaugusios labai skriaudžia, tad bent namuose ji turės džiaugsmo pabūti papuošta“, - aiškino etnologė.
Eglės rinktis žmonės dažniausiai eidavo Kūčių dieną, kad sėdant prie Kūčių stalo ji jau būtų papuošta. „Kalėdų eglutę pagal tradiciją dar labai gražiai vadindavo Kalėdų viešnia. Ji ateidavo kaip tik su žmonėmis švęsti švenčių“, - apie Kalėdų eglės simboliką kalbėjo G. Kadžytė.
Į dabartinę madą anksti šventiškai dabinti Kalėdų viešnią etnologė žvelgia atlaidžiai, tačiau norintiems puoselėti tradicijas pataria pažvelgti į kitas savo buities detales: „Negali peikti žmonių noro papuošti savo buitį. Bet tai nėra mechaninis tokio ženklo kaip eglutė papuošimas. Jei eglutė stovi namuose, kurie dar nesutvarkyti, neišvalyti, neparuošti Kalėdų šventei, tai yra nesusipratimas. Viešnia ateidavo tik, kai namų erdvė jau būdavo paruošta“, - sakė specialistė.
Blogai, jei eglutė tampa tokia pat dekoracijos priemone, kaip papuošta taburetė ar daili pagalvėlė. „Tuomet tai yra daiktas, kuris nebeveikia kaip ženklas, išėjęs iš savo laiko, savo prasmės nebeturi, - pridūrė G. Kadžytė. - Juk nebūtinai, jei parduotuvėje yra strutienos, ją turėčiau mėgti ir vartoti. Eglė, tas visžalis medelis, tai Kalėdų viešnia, atnešanti į namus palaimos, harmonijos. Be to, ji labai gerai veikdavo nuo Kalėdų iki Trijų Karalių. Juk per dvi savaites gyvas medelis nubyrėdavo“.
Eglė – viltis
„Tikėjimas nesvarsto Kalėdų eglės papuošimo prieš Kūčias nuodėmingumo ir nenuodėmingumo“, - pabrėžė kunigas Ričardas Doveika. Jis, kaip ir etnologė, aiškino, kad kalėdinė eglutė gali stovėti namuose dar prieš Kūčias, jei ji netampa tiesiog gražiu daiktu.
„Senesniais laikais Advento laikotarpis buvo nuoširdžiai išgyvenamas ir šeima savo dvasiniame kelyje per šį laikotarpį eidavo Kūčių vakarienės link. To adventinio laukimo atomazga buvo Kūčių diena. Per ją buvo puošiama eglutė, kiekvienas šeimos narys turėjo atlikti tam tikrus darbus. Visi švarūs ir išore, ir vidumi prie Kūčių stalo sėsdavo. O kalėdinės eglutės puošimas - svarbiausia vaikų užduotis. Tai žavu ir gražu, bet nieko bendra neturi su tikėjimo tiesomis“, - šypsojosi kunigas, pats iki šiol eglutę puošiantis Kūčių dieną. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.