Naujienos
Kęstutis Vangas/BFL nuotrauka
Žmogaus studijų centras neseniai konstatavo, kad save žalojantį elgesį, kurio atvejų skaičius Lietuvoje jau antrą dešimtmetį neužleidžia pirmųjų pozicijų kitoms Europos Sąjungos šalims, skatina gyventojų beviltiškumo jausmas, socialinių ryšių dezintegracija, sumažėjęs pasididžiavimas Lietuva.
„Dar rugsėjį, prieš pajuntant ekonominę krizę, atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 4/5 Lietuvos gyventojų jaučiasi taip, lyg plauktų laivu, kurio jie nevaldo ir kurio krypties negali pasirinkti, – „Respublikai“ sakė Žmogaus studijų centro vadovas psichologas dr. Gintaras Chomentauskas. - Taigi bejėgiškumas, ateitis nieko gera nežada, aš ja netikiu, dabarties pakeisti negaliu, socialinės atramos nėra, valdžia problemų išspręsti nepadės. Visa tai ne tik skatina žmones gyventi nesveikai, bet ir kelia grėsmę Lietuvos išlikimui“.
„Respublika“ su psichologu G. Chomentausku diskutavo, kaip žmogui susiorientuoti susidariusioje situacijoje ir ar įmanoma ką nors joje pakeisti.
– Kartu su nauja valdžia į šalį atėjo ekonominis sunkmetis, žmonės netenka darbų, atlyginimų, pragyvenimo šaltinio, pasitikėjimo savimi, net šeimų. Ar įmanoma šioje situacijoje jaustis geriau?
– Mūsų studija aiškiai patvirtino – ne gyvenimas blogas, žmonių psichinė sveikata yra bloga. Mums reikia daugiau pozityvaus, konstruktyvaus požiūrio ir atsakomybės už savo pačių kuriamą gyvenimą. Deja, dabar madingi tamsūs akiniai. Pavyzdžiui, bendrojo vidaus produkto augimas Lietuvoje per pastaruosius septynerius metus buvo nuo 6,6 iki 8,8 proc. „Baltijos tigras“?
Fenomenas, konkuruojantis su Kinija? Ne. Per mūsų juodus akinius žvelgiant gyvenimas blogėjo... Kitaip sakant, regime apibendrintą, pesimistišką ir neteisingą realybės vaizdą. Tad šiuo atveju rekomendacija labai paprasta: padėti žmonėms pozityviau žvelgti į tikrovę, o ne kviesti juos į siaubo filmą, šešėlių ar monstrų pasaulį. Mano manymu, žmonių pozityvioms nuotaikoms formuotis milžinišką įtaką turi žiniasklaida. Juk pagal jos straipsnius vertiname, kas vyksta Lietuvoje.
– Ar prie tokio pesimizmo prisideda nekompetentingi valdžios veiksmai?
– Lemia dvi pusės – eiliniai žmonės ir šalies vadovai. Tiksliau, viena pusė – mes.
Deja, mūsų sąmonėje „mes“ suskaldytas. Žmonių požiūris į naują valdžią – labai paradoksalus ir mažai tyrinėtas Lietuvos fenomenas: tik ką išsirinkome geriausius (mes gi rinkome, ne užsienio spec. tarnybos!), ir jau kitą dieną Seimas ar Vyriausybė tampa aštriausios kritikos objektu. Net padaryti nieko – gero ar blogo – nespėjo. Kliedesys. Tačiau mūsų tyrimo kontekste jis gana iliustratyvus.
Atrodo, kad dabar žmonės apskritai nebetiki, kad jų sprendimai ko nors verti ar kad jie gali daryti kokią nors įtaką visuomenės gyvenimui.
Nors jie išrenka savo atstovus, tikėtina, geriausius, dėl kurių jie diskutavo, ginčijosi, tą pačią akimirką 4/5 žmonių sako, kad vis tiek mes plaukiame ne ten ir ne taip. Kodėl? Todėl, kad žmonės nebemato, jog demokratinėje valstybėje valdžia priklauso šalies piliečiams. Jie nebedrįsta pareikalauti nei iš eilinio valdininko, nei iš Vyriausybės, kad ji atstovautų jų valiai. Juk mes jai mokame atlyginimą, dėl mūsų malonės ji yra valdžioje. Žmonės ir nusivylę, ir bijo, kad pateks į nemalonę. 2 psl. >
Algika 2008-12-24 00:34
Buvo pagerėjimas prie Vagnorio, dabar kalbama apie paskutinius kažkokius septinius metus, o kur...
s 2008-12-23 20:09
"– Kartu su nauja valdžia į šalį atėjo ekonominis sunkmetis..." kaip jums sitas...
2TIK TAIP 2008-12-23 19:59
matosi tau jau NUSVITO.... melynas, zalias ar dar kazkox dangus nutviekstas raudonos komunizmo...
TIK TAIP 2008-12-23 10:49
Nieko greit pagal pilną programą atsiskaitysim su valinsko-kubiloidiniais išsigimėliais...